Mokslo metų pabaiga – rezultatas prasti pažymiai

pažymiai

Artėja mokslo metų pabaiga, o jūsų vaiko pažymiai kelia nerimą? Dažniausiai tokioje situacijoje tėvai ieško kaltų, išreiškia nepasitenkinimą vaikui, mokytojams arba puola į paniką. Deja, tai ne pati geriausia taktika spręsti problemą. Jei norite, kad vaiko mokymosi rezultatai ateityje būtų geresni, dalinamės patarimais, kurie gali padėti suteikti pagalbą mokiniui.

Išsiaiškinkite, kodėl vaikas nenori mokytis

Dažniausiai tėvai galvoje priima patį faktą, kad vaikas nenori mokytis ir bando jį išspręsti vertimu, liepimu ar gąsdinimu, kad jei jis nesimokys, jo ateitis bus labai bloga. Tikėtina, kad tokiais būdais ne padidinsite vaiko motyvaciją, o atvirkščiai – priversite jaustis jį dar blogiau, apkrausite papildomu kaltės jausmu. Kad būtų galima ieškoti būdų, kaip suteikti pagalbą mokiniui, reikėtų išsiaiškinti priežastis, dėl kurių jis nenori mokytis arba jam nesiseka mokykloje. Kokios priežastys dažniausiai lemia prastėjančius pažymius?

  • Trūksta organizuotumo. Dažnai pasitaiko, kad vaikas paprasčiausiai nemoka paskirstyti savo laiko, jam sunku susikaupti, susidėlioti prioritetus.
  • Baimė. Daug vaikų nenori mokytis, nes juos sukausto baimė, kad nesiseks arba toks nerimas atsiranda po patirtų nesėkmių, kritikos.
  • Klasiokų įtaka. Jei vaikas priklauso kokiai nors vaikų grupei, kuri nenusiteikusi mokytis, norėdamas priklausyti jai, jis gali bandyti prisitaikyti.
  • Konfliktas su mokytojais. Jei vaikui nesiseka tik kai kurios pamokos, kartais kalti gali būti mokytojai, kurie taiko senus mokymo metodus, pamokų metu šaukia, nepagarbiai bendrauja su vaikais arba yra priešiškai nusiteikęs prieš jūsų vaiką ir jis tai jaučia.
  • Dėmesio stoka. Dėl prastų pažymių kalti gali būti blogi tėvų ar tėvų ir vaikų santykiai, įtampa namuose. Dažnai nesimokydami vaikai bando į save atkreipti dėmesį, o netaisoma padėtis vėliau gali atsiliepti ne tik mokslams, bet ir vaiko emocinei sveikatai.
  • Neišugdytas atsakomybės jausmas. Jei tėvai nuo pat mažens neugdo atsakomybės jausmo, vėliau tai atsiliepia ir elgesiui mokykloje. Psichologai rekomenduoja jau nuo pradinių klasių sudaryti žodinę sutartį dėl kokių nors užduočių atlikimo. Tokioje sutartyje būtinai turi būti „punktas“ apie tai, kas bus, jeigu viena iš pusių nesilaikys savosios sutarties dalies.
  • Nuotolinis mokymas. Jei pažymiai suprastėjo per karantiną, gali būti, jog kaltas nuotolinis mokymas – vaikui sunkiau susikaupti, jam reikalinga mokyklos aplinka. Tokiu atveju labai svarbu skirti daugiau dėmesio, padėti jam mokytis kartu.

Kaip padėti vaikui?

Pagalba mokiniui labai priklauso nuo priežasčių, dėl kurių jam nesiseka mokykloje. Jas išsiaiškinus lengviau pritaikyti metodus, kurie padės pagerinti rezultatus.

  • Papildomos užduotys. Kai kurie vaikai tiesiog lėčiau įsisavina informaciją, mokykloje jiems sunku susikaupti, susikoncentruoti. Galbūt padėtų, jeigu nusamdytumėte korepetitorių arba patys duotumėte papildomų užduočių.
  • Sudarykite dienotvarkę. Jei vaikui stinga organizuotumo, jūs galite atrinkti jam patogiausią laiką mokytis ir sudaryti dienotvarkę.
  • Ieškokite įdomesnių mokymosi formų. Kai kuriems vaikams tiesiog sunku sausai „kalti“ informaciją, todėl galite kartu paieškoti įdomesnių mokymosi formų, įtraukti žaidimo elementą. Pavyzdžiui, galite naudoti korteles arba nuobodžią informaciją pateikti per kokį nors pasakojimą.
  • Motyvuokite. Jei vaikui stinga motyvacijos, mokymosi procesą susiekite su maloniais dalykais. Pasistenkite, kad namų darbų darymas vaikui asocijuotųsi su gerais jausmais, pavyzdžiui, per mokymosi pertraukėlę apdovanokite skanėstu, už gerus ketvirčio rezultatus pasiūlykite didesnį pirkinį.
  • Nesmerkite. Labai svarbu tikėti vaiko sugebėjimais. Jis labai greitai pajus, jei jūs jį nuvertinate ar smerkiate už blogus pažymius ir nebematys prasmės stengtis. Užuot vadinę tinginiu ar kaltinę vaiką, pasiūlykite jam pagalbą.

Share on facebook
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on whatsapp
Share on email

Susiję straipsniai