Skaitmeninis priešas – dezinformacija

dezinformacija

Visuotinai žinoma: ne viskas, ką girdime ar matome internete, yra tikra. Tačiau suprasti, ar tai yra faktas, ar prasimanymas, kartais labai sudėtinga. Pastaruoju metu internetinėje erdvėje ypač dažnai kalbama apie netikras naujienas (angl. fake news), Lietuvoje dar vadinamas melagienomis. Jų vis daugiau, mat dezinformacijos ir propagandos daugėja tuomet, kai turime kokią nors krizinę situaciją, šiuo atveju – Covid-19 pandemiją. Ant melagingos informacijos kabliuko neretai užkimba ir patyrę suaugusieji, o ką jau kalbėti apie mažiau patirties ar žinių turinčią dar labiau pažeidžiamą grupę – vaikus ar paauglius.

Kalbant apie visą informacinę erdvę, ne tik internetą, beveik ketvirtadalis lietuvių nurodė kone kasdien susiduriantys su tikrovės neatitinkančia informacija – tą atskleidžia 2018 m. atlikta „Eurobarometro“ apklausa. Ir tik 14 proc. respondentų teigė esantys įsitikinę, jog gali identifikuoti klaidinančią informaciją. Tad kaipgi neapsigauti?

Dezinformacija skleidžiama siekiant klaidinti ir uždirbti

Pradžioje svarbu suprasti, kas tai yra dezinformacija. Tai melaginga ir klaidinanti informacija, kurią jos kūrėjai skleidžia siekdami ekonominės naudos arba norėdami melangingos žinios pagalba suklaidinti visuomenę. Tokia iškreipta informacija kuriama su tikslu apgauti ar manipuliuoti. Melagingos naujienos – žinomiausia dezinformacijos forma.

Tokios informacijos kūrėjai gali būti įvairūs – nuo pavienių suinteresuotų asmenų, iki vadinamųjų trolių ar net  specialiųjų tarnybų. Jų tikslai taip pat skirtingi: vieni tokią informaciją skleidžia pramogaudami, siekdami pasipelnyti, sukiršinti ar suklaidinti žmones, kiti – norėdami organizuotai paveikti tam tikrą žmonių grupę, palenkti jos nuomonę sau naudinga linkme.

ĮDOMU. Dažniausias melagienų taikinys – valstybė

Valstybės saugumo departamentas kasmet skelbia ataskaitą, kurioje užfiksuoti išpuoliai prieš sritis, susijusias su valstybės gynyba. Dažniausios temos – Lietuvos kariuomenė, Lietuvos sąjungininkų pajėgos šalyje, įvairios  karinės pratybos ir t. t. Dezinformacija dažnai skleidžiama ir apie valstybės energetiką, švietimo sistemą, kultūrą, socialinę apsaugą. 2018 m. tokių atvejų buvo užfiksuota beveik pustrečio tūkstančio.

Kaip melagienos kenkia vaikams

Netikros naujienos gali didinti įvairaus amžiaus vaikų nerimo lygį, griauti savivertę ar iškreipti jų pasaulio suvokimą. Galime tik pamėginti įsivaizduoti, kaip jausis žmogus, pasidalinęs savo paskyroje pvz., žinia apie mėgiamo herojaus aktoriaus mirtį ar surastą dingusį lėktuvą, ir po kurio laiko supratęs, jog jis pasidalino melagienomis – aktorius gyvas, o lėktuvas nerastas ir jo keleivių artimieji vis dar nežinioje…

Šokas ir sumišimas, kartais didelis nusivylimas ir nepasitikėjimas gali būti tarp daugybės kitų jausmų, kuriuos tuo metu išgyvena vaikas. Pamatyta žinia jis gali ir su niekuo nesidalinti, tačiau kartais ji ilgai vaikuo neduoda ramybės – tokia istorija pasidalino viena mama, papasakojusi, kad jos vienuolikmetis tapo uždaras ir irzlus, baikštus, o pasirodo, jis buvo pamatęs netikrą naujieną apie įvyksiančią apokalipsę ir pasaulio pabaigą.

Jauniems žmonėms turime padėti išmokti skirti tiesą ir manipuliaciją, auginti jų pasitikėjimą savimi ir formuoti tokius įgūdžius, kurie leistų atsirinkti, kas yra kas melagienų ir propagandos jūroje. Vienas svarbiausių įgūdžių šioje kelionėje – kritinis mąstymas, esminė skaitmeninio raštingumo dalis.

Kaip apsisaugoti?

Skaitmeninis raštingumas yra viena stipriausių apsaugų kovoje su šiuo nemirtingu skaitmeniniu priešu. Visuomenė taps kur kas atsparesnė dezinformacijai, kai vaikai nuo pat mažens bus supažindinami su tokiomis grėsmėmis, mokomi jas įvertinti ir atpažinti.

Praktika

Kalbėkimės su vaikais pradėdami nuo to, kad ne viskas, ką matome internete, yra tikra, o skambios antraštės ar akį traukiančios nuotraukos gali labai suklaidinti. Trys pirmi klausimai, kuriuos verta kelti, pamačius naujieną:

  • Kas tai paskelbė? Jei tai žmogus arba organizacija – ar jie patikimi?
  • Kada tai paskelbta? Būtina patikrinti datą, jei jos nėra, patikrinti kitas svetaines, ar jose ši informacija irgi skelbiama?
  • Kodėl tai paskelbta? Kaip šios informacijos kūrėjai norėtų, kad imčiau galvoti ar elgtis?

Išplėskime temų ir klausimų ratą, skirtą lavinti kritinio informacijos vertinimo įgūdį:

  • Skirkime laiko portalų / asmenų patikimumui nustatyti. Ugdykime kritinį mąstymą, pastabumą.
  • Stebėkime, kas skleidžia informaciją. Pasidomėkime naujienų portalų teisine informacija, redakcijos sandara, kontaktiniais duomenimis, pastebėkime, ar straipsniuose nurodoma autorystė, ar pateikiami informacijos šaltiniai.
  • Tikrinkime faktus ir jų šaltinius. Patartina informaciją tikrinti bent 3 skirtinguose ir patikimuose šaltiniuose.

Būkime saugūs internete!

Informaciją pagal www.demaskuok.lt, www.vsd.lt, www.internetmatters.org parengė Skaitmeninės etikos centras. Daugiau informacijos bei problemos sprendimo būdų rasite čia: www.e-etika.lt/tevams-ir-globejams/

Nuotr. Jerzy Górecki iš „Pixabay“

Share on facebook
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on whatsapp
Share on email

Susiję straipsniai