Socialiniai tinklai ir vaikai – ką būtina žinoti tėvams?

Socialiniai tinklai

Jau prieš daugiau nei dešimtmetį socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Nors iš pradžių tėvai bandė vaikus atriboti nuo internetinio pasaulio, šiandien paaugliai didžiąją laisvalaikio dalį praleidžia išmaniuosiuose telefonuose. Pasak psichologų, į socialinius tinklus nereikėtų žvelgti tik kaip į priešą – jie padeda socializuotis, patirti bendrumo jausmą. Tačiau numoti ranka į tai, ką jūsų vaikai veikia socialinėje erdvėje taip pat ne išeitis – čia galima išskaityti daug informacijos apie jų laisvalaikį, emocinę būseną, pomėgius.

Internetas atima vis daugiau laiko

Tyrimai rodo, kad Lietuvos paaugliai internete kasdien naršo vidutiniškai 2–3 valandas, savaitgaliais – dar ilgiau. Įdomu ir tai, kad jaunesnio amžiaus žmonės naudoja kur kas daugiau socialinių tinklų nei vyresnioji karta. Jei mums gerai žinomi tokie kanalai kaip Facebook, Instagram ar LinkedIn, tarp paauglių populiarios ir Snapchat, Discord, TikTok programėlės bei daugelis kitų. Tai reiškia, kad atsiranda poreikis būti pasiekiamu tarp dar daugiau skirtingų socialinių tinklų, o tai gali tapti tikru iššūkiu tėvams, kurie nori stebėti vaikų veiklą viešojoje erdvėje.

Kodėl būtina domėtis, ką vaikai veikia socialiniuose tinkluose?

Dažnai žmonės neatskiria sąvokų – persekiojimas ir domėjimasis. Jei norite pelnyti savo vaikų pasitikėjimą, be rimtos priežasties landžioti po jų kompiuterį ar telefoną ir kontroliuoti kiekvieną žingsnį nereikėtų. Galima tiesiog natūraliai domėtis, kokias nuotraukas vaikas skelbia, ką jis seka, kas jo draugai. Iš turinio galima pastebėti, kokia vaiko emocinė būsena, kaip jam sekasi bendrauti su kitais bendraamžiais, jį supančia aplinka. Pavyzdžiui, nuolatinis nuotraukų kėlimas, dalinimasis tam tikromis frazėmis ar mintimis gali išduoti apie dėmesio stoką, o aštresnis turinys, keiksmažodžiai, atitinkami draugų komentarai – apie netinkamos kompanijos pasirinkimą.

Tyrimai taip pat rodo, kad internete vaikai gauna nemažai informacijos apie savęs žalojimą, drastiškas dietas, čia dažnai prasideda patyčios, paaugliai sulaukia žinučių su ribas peržengiančiu turiniu. Tokiais atvejais svarbu nepulti į paniką ir atvirai bei ramiai pasikalbėti su vaiku, sukurti saugią aplinką, kurioje jis galėtų išsipasakoti, kokie dalykai jam kelia nerimą, neigiamas emocijas.

Svarbu užtikrinti saugumą

Kad vaikai socialiniais tinklais galėtų naudotis saugiai visomis prasmėmis, būtina nuo pat pradžių kalbėtis ir nusibrėžti aiškias taisykles, kas šioje erdvėje priimtina, ir kas ne. Paaugliai gali sugalvoti dėti savo apsvaigusių, pusnuogių nuotraukas, priimti į draugus žmonės, kurių nepažįsta. Vaikai kartais labai neatsakingai dalinasi informacija – nurodo, kur gyvena, rašo, kada atostogaus. Būtina paaiškinti, kad tokia informacija gali kelti pavojų ir ja gali pasinaudoti blogų ketinimų turintys asmenys.

Taip pat dar pradedant naudotis internetu reikėtų su vaiku pasidalinti patarimais, kaip užtikrinti savo paskyros saugumą.

  1. Reikėtų pasirinkti stiprų, sunkiai nuspėjamą slaptažodį, kurį sudaro bent 6 raidžių ir skaičių kombinacija su simboliais. Juo su niekuo nesidalinti.
  2. Įsitikinti, kad elektroninis paštas ir jo slaptažodis yra taip pat saugus.
  3. Iš paskyros atsijungti kiekvieną kartą, kai tuo pačiu kompiuteriu naudojamasi su kitais žmonėmis. Kompiuteryje niekada nesinaudoti slaptažodžių išsaugojimo parinktimi.
  4. Prieš spaudžiant neaiškias nuorodas ar atsisiunčiant vaizdinę informaciją gerai pagalvoti, ar jos atkeliauja iš patikimų šaltinių, žmonių. Jei kyla klausimų, geriau patikrinti informaciją ir siuntėjus. Jei jau paspaudėte ir naršyklė rodo įspėjantį saugumo pranešimą – neignoruoti jo ir neiti giliau.

Share on facebook
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on whatsapp
Share on email

Susiję straipsniai