Vaikų baimės ir nerimas – kaip padėti įveikti?

vaikų baimės

Nerimas, stresas, baimė – tai reiškiniai, kuriuos patiria tiek suaugusieji, tiek vaikai. Nors tai natūralūs jausmai, kurie kartais net būtini ar reikalingi, kad galėtume įveikti sunkumus, problemos prasideda tuomet, kai nerimo ar baimės lygis yra per didelis, tęsiasi nuolat ar tampa neadekvatus situacijai. Sveikas suaugęs žmogus gali identifikuoti, kada nerimas yra nepagrįstas arba viršija ribas, tačiau vaikams tai padaryti sunkiau. Todėl svarbu sekti jų elgesį ir pastebėjus per didelį nerimą, padėti jį įveikti. Kaip tai padaryti?

Kaip atpažinti nerimą?

Kai vaikas patiria nerimą, jo elgesyje gali pasireikšti šie požymiai.

  • Pyktis, agresija, irzlumas.
  • Dėmesio stoka, išsiblaškymas.
  • Suaugusiųjų ignoravimas.
  • Drovumas, baikštumas.
  • Noras atsiskirti, uždarumas.
  • Vengimas.
  • Pesimizmas, negatyvus nusiteikimas.
  • Pernelyg didelė kritika sau, perfekcionizmas.
  • Dažnai pasikartojantis nerimas dėl dalykų, kurie įvyks: mokslo metų pradžia, kontrolinis, gimtadienio šventė ar kiti svarbūs įvykiai.
  • Nepasitikėjimas savimi, baimė, kad nepasiseks, sulauks kritikos.
  • Miego sutrikimai, somatiniai požymiai: galvos skausmas, nuolatinis nuovargis, nerimo priepuoliai.
  • Padidėjęs jautrumas.

Dėl kokių priežasčių kyla nerimas?

Dažniausiai vaikams nerimą sukelia baimė atsiskirti nuo tėvų, baimė būti vienam, griežtas auklėjimas, socialinės normos, perdėti tėvų reikalavimai, pernelyg pedantiška aplinka, griežtos bausmės, smurtas šeimoje, dažni tėvų kivirčai. Kai kurios baimės pasireiškia kaip fantazijos, antgamtinės būtybės, vaikai taip pat dažnai bijo tamsos, griaustinio, būti vieni, jiems baimę sukelia tam tikri žmonės.

Nerimą vaikui gali kelti ir mokykla: baimė nepritapti, socializuotis, testų, kontrolinių, mokytojų baimė, kompleksai dėl išvaizdos, patyčių baimė ir pan.

Kaip suteikti pagalbą?

Jei norite padėti vaikui, tai reikėtų pasistengti identifikuoti baimę ir jos priežastis. Tai galima padaryti kalbantis su vaiku, užduodant klausimus, kokiose situacijose jis jaučia nerimą, baimę, kas blogiausio, jo manymu, gali nutikti, kas sukelia tokią būseną.

Taip pat svarbu užtikrinti vaiko saugumą ir fizinių poreikių patenkinimą. Jis turi būti pavalgęs, išsimiegojęs, aprengtas pagal sezoną. Taip pat reikia kurti saugią aplinką, parodyti vaikui, kad šeimoje jis gali nieko nebijoti, o jei jaučia baimes, apie jas atvirai kalbėti.

Jei vaikas kažko bijo ar patiria labai didelį nerimą, stresą, reaguokite ramiai. Jei jis pajaus jūsų paniką, tai gali dar labiau sustiprinti jo baimes.

Stenkitės nemenkinti vaiko baimės, iš jos nesijuokti, nelyginti su kitomis baimėmis ar problemomis, net jei tai ir tai nesuprantama ar net išgalvota baimė. Po tokių reakcijų vaikas gali jumis nebepasitikėti ir nebeatsiverti.

Niekada nenaudokite tokių auklėjimo priemonių, kaip grasinimas išgalvotais personažais ar gąsdinimas, pavyzdžiui: „jei nesusitvarkysi kambario, naktį ateis ragana ir tave išsineš.“ Jei vaikas turi lakią fantaziją, jis tokiomis istorijomis patikės ir ateityje jos gali išaugti į rimtas baimes.

Galite pabandyti išmokyti vaiką paprasčiausių atsipalaidavimo pratimų, pavyzdžiui, giliai ir lėtai kvėpuoti. Atsipalaidavimas sumažins kraujospūdį ir pulsą, todėl jis nebejaus tokių stiprių nerimo ar baimės simptomų. Vaiką gali teigiamai veikti malonūs prisiminimai – jie padės nukreipti dėmesį nuo nerimo. Juos taip pat ramina žinojimas, kad jie stiprūs ir gali patys valdyti nerimą, tik kartais išsigandę tai pamiršta. Reikėtų nuolat priminti, kad vaikas yra stiprus ir gali pats valdyti baimę ar nerimą.

Tėvai ne visada pajėgūs išspręsti vaiko nerimo problemą. Jei jis tęsiasi ilgai, kelia labai negatyvias emocijas, nerimo priepuolius ar trukdo vaikui gyventi – jis negali eiti į darželį ar mokyklą, susirasti draugų, miegoti tamsoje ir pan., gali būti reikalinga psichologo pagalba. Tik nebijokite kreiptis į specialistą ir negalvokite, kad su jūsų vaiku kažkas blogai ar jis nenormalus, jei ankstyvame amžiuje turite kreiptis tokios pagalbos. Laiku pradėta psichoterapija gali padėti išvengti elgesio sutrikimų ar didelių psichologinių problemų ateityje.

Share on facebook
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on whatsapp
Share on email

Susiję straipsniai