Vasara – stovyklų laikas

vasara

Vasara – metas, kai mokiniai mokyklos suolą keičia į pajūrį, sodą, kiemą, senelių sodybą ar… vaikų vasaros stovyklą. Kasmet stovyklauja iki 50 tūkst. vaikų.

Stovyklų yra įvairių – dienos stovyklos vykstančios mokyklose, muziejuose ir kitose įstaigose; stacionarios stovyklos, kurių metu vaikai visą stovyklavimo laiką gyvena kartu bei šiemet atsiradusi naujovė – nuotolinės stovyklos, dažniausiai siūlomos tiems, kurie nori mokytis kalbų. Kad stovyklautojai jaustųsi saugiai, ir būtų apsaugoti nuo virusų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė rekomendacijas kaip saugiai organizuoti vaikų poilsio stovyklų edukacines programas. Rekomendacijose nurodoma, kad stovyklauti gali tik sveiki vaikai; atvykusiems turi būti matuojama temperatūra; ir lauke, ir patalpose kiekvienos stovyklautojų grupės veiklos turėtų vykti atskirai. Be abejo, daug dėmesio turi būti skiriama dezinfekcijai, rankų higienai, patalpų vėdinimui, dažnai liečiamų paviršių valymui ir pan. Visos rekomendacijos skelbiamos čia.

Pažinti Lietuvos istoriją

Lietuvos Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų Ekskursijų ir edukacijos skyriaus edukatorė-metodininkė dr. Nelė Kostinienė pasakoja, kad šis muziejus į pirmąją dienos stovyklą „Legendinis vilkas“ vaikus pakvietė 2012 m. vasarą.

Stovyklautojus organizatoriai siekia supažindinti su valdovų rezidencijos formavimosi ir raidos istorija, veikiančiu muziejumi bei muziejaus darbuotojų veiklos įvairove. Jau po pirmos stovyklos pamainos muziejus gavo daug padėkų, todėl „Legendinio vilko“ stovykla tapo kiekvienos vasaros tradicija. 2016 m. pirmą kartą į stovyklos organizavimą pažvelgta kaip į socialinį projektą ir, remiant Lietuvos kultūros tarybai, bendradarbiaujant su Gausių šeimų asociacija, į stovyklą pakviesti vaikai iš socialiai jautrių šeimų aplinkų. Stovyklos veiklose talkino Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto studentai-savanoriai.

2017 m., bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių centru, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojais parengta stovyklos programa vaikams su regos sutrikimais. Vilniaus universiteto Filosofijos ir Medicinos fakultetų studentai dirbo stovykloje savanoriais. Įvairiomis edukacinėmis veiklomis siekta lavinti vaikų su specialiaisiais poreikiais socialinius įgūdžius, drąsinti jų kūrybines iniciatyvas. 2018 m., atsižvelgiant į faktą, kad už Lietuvos Respublikos ribų yra gausi lietuvių diaspora, siekta suteikti galimybę lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonių, užsieniečių ir Lietuvos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikams geriau pažinti Lietuvos istorinį ir kultūrinį paveldą, ugdyti patriotiškumą, formuoti istorinę savimonę, stiprinti tautinį identitetą. Ši stovykla, realizuota bendradarbiaujant su Vilniaus lietuvių namais, šiek tiek skyrėsi nuo ankstesnių, kadangi vaikai stovyklavo ne 5, o 10 dienų.

Šiais metais Valdovų rūmų muziejus kviečia į dienos stovyklą, kurią pavadino „Karūnos akademija“. „Po ilgų svarstymų į stovyklą nutarėme kviesti vaikus, jau baigusius pirmą, bet dar nepradėjusius lankyti penktos klasės. Ir ne tik todėl, kad būtent šio amžiaus vaikai dažniausi mūsų edukacinių užsiėmimų dalyviai ir šiai amžiaus grupei muziejaus edukatoriai yra sukūrę trylika lankomiausių edukacinių užsiėmimų, bet dar ir todėl, kad antroje klasėje, per pasaulio pažinimo pamokas, mokiniai pradeda fragmentiškai analizuoti valstybės istorijos faktus, o penktoje klasėje jau mokosi atskiro istorijos dalyko pagal aiškiai suformuotą ugdymo programą, kurioje senoji valstybės istorija pateikiama daugiau faktais ir datomis. O tokio amžiaus vaikų domėjimąsi mokomuoju dalyku, dažnu atveju skatina patyriminis ugdymas.

Esminis stovyklos programos tikslas – autentiškų muziejinių vertybių aplinkoje, įtraukiant į tikslingas tiriamąsias ir ugdomąsias veiklas, sudominti dalyvius istorine praeitimi ir parodyti, kaip ji veikia mus kasdienybės kontekstuose. Pasirinktas netradicinis aspektas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo dvaro aplinkos rekonstrukcinis pažinimas“, – paaiškina N. Kostinienė.

Kiekviena iš penkių stovyklos dienų jungia tris veiklas: pažinimą, ugdymą(si), kūrybiškumo žadinimą. Pirmą dieną stovyklautojai susipažins su muziejumi ir pilių komplekso, kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio darbo ir gyvenimo vietos, istorija. Susipažinę su aplinka, vaikai aiškinsis istorinių simbolių ir ženklų reikšmę, ieškos jų atspindžių šiandienos daiktuose. Išsiaiškinę heraldikos taisykles, stovyklautojai patys kurs stovyklos herbą.

Antrą dieną stovyklautojai sužinos, kaip ir ko būsimi valdovai mokėsi, kaip kito mokymasis ir mokymosi priemonės keičiantis istorinėms epochoms. Vaikai tyrinės XV ir XVI a. dokumentus, žvalgysis po Vilniau universiteto senųjų leidinių saugyklas. Išsiaiškins, kiek kalbų mokėjo Vytautas Didysis ir kuo skyrėsi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero sūnų ir jo anūko Žygimanto Augusto lavinimas.

Trečią dieną vaikai imsis žvalgybos po Rūmų sargybines, lankysis Vilniaus Katedroje ir aiškinsis, ką svarbiausi Vilniaus katalikų maldos namai reiškė valstybės ir valdovo gyvenime.

Ketvirtą dieną vyks šventė valdovo dvare, tai – muzika, teatras ir dar daug kitų įdomių pramogų, kuriose dalyvauti negalėjai, jei nebuvai tinkamai pasirengęs. Todėl, kad šventė būtų šventiška, stovyklautojams teks šiek tiek padirbėti.

Paskutinę stovyklos dieną vaikų laukia moksliniai gamtos tyrimai valdovų sode. „O visų penkių dienų darbą ir pramogas vainikuos puota. Taip, tikra valdovo puota! Laikantis privalomų taisyklių, kaip dera elgtis prie valdovo stalo. Tiesa, šiai puotai po truputį ruošimės kiekvieną stovyklos dieną: mokysimės reikalingų žodžių, gestų; nagrinėsime elgesio taisykles; aiškinsimės, kuo skiriasi istorinis teisinis faktas nuo visuomenės sąmonėje susiformavusio istorinio fakto stereotipo. Na, o visus įgytus gebėjimus patvirtinsime unikaliais sertifikavimo dokumentais – mūsų stovyklos absolventai gaus „Karūnos akademijos“ baigimo diplomus“, – atskleidžia pašnekovė.

Mokytis kalbų

Prancūzų institutas Lietuvoje vaikus ir paauglius kviečia dienos stovyklose dalyvauti dviem būdais – birželį, tebesitęsiant ar vos pasibaigus karantinui, ji vyksta nuotoliniu būdu ir stovyklautojai gali prisijungti iš namų, sodo ar pajūrio, o liepą ir rugpjūtį stovyklos vyks Prancūzų institute. Tiesa, ne tik tarp keturių jo sienų – stovyklos dalyviai lankys kūrybines dirbtuves-ateljė (pavyzdžiui, jei pirmoje dienos pusėje kalbama apie maistą, jo gaminimą, popiet stovyklautojai gamins vaflius ir blynelius, o susipažinę su komiksų istorija, mokysis piešti įvairiomis technikomis, kurs istorijas, žais kalbinius žaidimus), dalyvaus ekskursijose į Valstybės pažinimo centrą, Taikomosios dailės muziejų, Lietuvos geležinkelių muziejų, išvykose į miesto parkus, ten susipažins su prancūziškais žaidimais gryname ore, ieškos paslėpto lobio.

Dienos stovykloje vaikai bus skirstomi į dvi amžiaus grupes (7–10 ir 11–14 m.), vyks aštuonios pamainos, kiekvieną savaitę – nauja programa. Pasak kursų vadovo Guillaume‘o Martin‘o, dienos stovyklos organizuojamos nuo 2012 m., jų sėkmė kasmet vis didesnė.

Nuotolinėse stovyklose, kurios orientuotos į A1/A2 kalbos lygio kartojimą, rytais, 2,5 valandos, vyks prancūzų kalbos pamokos, o popiet rengsime pažintinius pokalbius apie prancūziškai kalbančių šalių kultūrų atradimus, skaitydami komiksus, poeziją, klausydamiesi dainų ir kt.

Į grupes stovyklautojai skirstomi pagal amžių ir kalbos mokėjimo lygį. Skaitmeninė stovykla skirta tiems, kurie mokykloje šios kalbos mokėsi bent vienerius metus ir įgijo pradinių žinių. Stovyklos veiklos vyks naudojantis „Zoom“ programa, įvedant slaptažodį ir kitas funkcijas, užtikrinančias kibernetinį saugumą.

7–13 metų vaikus stovyklauti nuotoliniu būdu kviečia ir anglų kalbos mokykla „Intellectus“ – čia lavinami šnekamosios kalbos įgūdžiai, mokomasi gramatikos žaidžiant, dalyvaujant protmūšiuose. Atliekamos užduotys ne tik įtvirtins kalbos žinias, bet ir atskleis kūrybiškumą. Dalis veiklų nuotoliniu būdu vyks kartu su mokytoja ir grupe, o kitas reikės atlikti savarankiškai. Abi šios nuotolinės kalbų stovyklos vyks pagal panašią programą – kasdien pasirenkant vis kitą temą – gyvūnus, kiną, kompiuterinius žaidimus, maistą, pomėgius, miestą ir pan.

Kurti, vaidinti ir bendrauti

Stacionari kūrybinė vaikų ir jaunimo stovykla „Lietuvos atgaja“ rengiama nuo 1993 m., joje remiamasi kūrybiniais, teatriniais, žaidybiniais ir patyriminiais metodais, siekiama kokybiško dėmesio kiekvienam vaikui, kuriami šilti ir šeimiški tarpusavio santykiai. Šios stovyklos Komunikacijos ir plėtros vadovė Ieva Stogevičiūtė pasakoja, kad stovykla prieš 28-nerius metus prasidėjo nuo lietuviškų papročių, tradicijų, švenčių pažinimo: „Šios temos „Lietuvos atgajoje“ svarbios iki šiol: šokame liaudies šokius, dainuojame sutartines, pamainose atrandame mitologijos, senųjų pasakų paslaptis. Stovyklos temų spektras atskleidžia ir šalies istoriją, ir modernios bei šiuolaikinės kultūros reiškinius: meną, mokslą, visuomeninius judėjimus, literatūrą, kiną, muziką ir kt. Ieškome ryšių tarp praeities ir dabarties, tarp istorinių-kultūrinių kontekstų ir kasdienybės, tarp bendrystės su pasauliu ir to, kuo esame ypatingi“.

Kiekviena stovyklos pamaina turi unikalią temą – kultūrinę, istorinę, meninę ar kitą. Stovyklos programos nesikartoja, kiekviena sukuriama specialiai vienintelei pamainai. „Lietuvos atgajos“ stovyklose labai svarbūs teatro elementai: ne tik pasirodymų, spektaklių kūrimas, bet ir įsijautimas į personažų charakterius, situacijas, tam tikrus istorinius laikotarpius. Teatras, kaip ir kitos meninės raiškos priemonės, veikia kaip būdas įsigilinti į pamainos temą, geriau pažinti save, vieniems kitus, istoriją ir kultūrą.

Vienas „Lietuvos atgajos“ išskirtinumų – šeimų modelis: vietoje grupių ar būrių, stovykloje pasiskirstoma šeimomis. Kiekvieną iš jų sudaro iki 20 skirtingo amžiaus vaikų ir 2–3 vadovai – stovyklos „tėčiai“ ir „mamos“. Šeimos žaidimas padeda sukurti ypač artimus, šiltus, rūpesčio ir dėmesio kupinus tarpusavio santykius. Mišrus vaikų amžius šeimose kuria ypatingą dinamiką: jaunesnieji vaikai truputį „pasitempia“, mokosi iš vyresniųjų, pastarieji jaučia atsakomybę, rūpinasi jaunesniais „broliais“ ir „sesėmis“. Dažnai vaikai pasakoja apie tai, kad stovykla išmokė kitaip pamatyti kitas amžiaus grupes: suprasti, kad su „mažiukais“ gali būti įdomu, ar kad paaugliai ne tokie „pasikėlę“, kaip galima pamanyti iš pirmo žvilgsnio. Viena svarbiausių stovyklos tradicijų – kasdienis šeimos vakaras: prieš miegą, po dienos programos, šeima susėda ratu ir kiekvienas jos narys dalijasi tuo, kas jam šiandien buvo svarbiausia: jausmais, mintimis, pastebėjimais.

Pirmoji tikslinė „Lietuvos atgajos“ grupė – pasaulio lietuviai. „Metams bėgant atradome, kad lietuviškojo tapatumo, šalies kultūros, istorijos temos ne mažiau aktualios ir Lietuvoje gyvenantiems vaikams, tačiau ir esantys toli, nors šiuo metu sudaro tik nedidelę dalį stovyklautojų, mums vis dar labai svarbūs. Suprantame, kad ne visiems paprasta vasarą atvykti stovyklauti į Lietuvą, tad šiemet mėginsime atvežti stovyklą arčiau jų. Stovyklos Bavarijoje idėją pasiūlė Vilmantė – ilgametė „Lietuvos atgajos“ vadovė, viršaitė, šiuo metu gyvenanti Vokietijoje“, – šių metų naujovę – stovyklą už Lietuvos ribų – pristato I. Stogevičiūtė.

Keliauti planuoja stovyklos organizatorių komanda iš Lietuvos, tačiau stovyklos idėja – degantis „savas“ žmogus, pažįstantis šalį, galintis vietoje derinti įvairius klausimus, turintis ryšių su lietuvių bendruomenėmis, būtų didžiulis paskatinimas tokio projekto imtis. Šiuo metu 10 dienų trunkančios „Lietuvos atgajos“ stovyklos Lietuvoje vyksta trijose stovyklavietėse: „Lietuvos atgajos“ namuose Smarliūnuose (Lazdijų rajone), nuomojamoje Zelvos stovyklavietėje netoli Vievio ir „Auksinėje girioje“ Molėtų rajone.

Atsiliepimuose apie šią stovyklą vaikai įvardija ypatingai artimus, nuoširdžius tarpusavio ryšius; laisvės būti suprastam, priimtam pojūtį; didesnį savęs pažinimą, kūrybinių galių išlaisvinimą, didesnę drąsą bendrauti, dalytis tuo, kas rūpi. Labai vertinamos stovyklos tradicijos – šeimų vakarai, laužas. Taip pat dažnai minimi stovyklos vadovai. „Lietuvos atgajos“ vadovai-savanoriai su vaikais sukuria ypatingą santykį: patys būdami jauni, studentiško amžiaus, stovyklos „tėčiai“ ir „mamos“ yra dar arti stovyklautojų, gerai prisimena savo paauglystę. Kita vertus, jie jau suaugę, brandesni nei tiesiog vyresni draugai, taigi, tampa pozityviais autoritetais.

Kalbant apie stovyklų tendencijas, „Lietuvos atgajoje“ pastebimas augantis dalyvių susidomėjimas „rimtomis“ temomis – vaikams įdomu diskutuoti, kelti klausimus, jie domisi socialinėmis problemomis, ieško būdų jas spręsti, kūrybai renkasi filosofines temas, vertina galimybę per kūrybinę raišką, neformaliojo ugdymo metodus ar tiesiog artimą bendravimą ne tik užmegzti tarpusavio ryšius, bet ir pažinti save, savo emocijas.

Filmukas apie „Lietuvos atgajos“ stovyklas čia.

„Lietuvos atgaja“ man yra kaip ilgas, greitai bėgantis sapnas, iš kurio labai gaila pabusti“ – atsiliepimuose rašo vaikai, „savaitę po stovyklos internetas ir socialiniai tinklai nebuvo įdomūs“ – apie iš stovyklos grįžusį vaiką įspūdžiais dalijasi tėvai. Tačiau nesvarbu, kokią stovyklą pasirinks vaikas, ar jis išvyks iš namų ilgesniam laikui, ar laiką leis dienos stovyklose – tikrai susiras draugų, bendraminčių, pakeis aplinką (po karantino turbūt visi esame pasiilgę išėjimo iš namų), o išmokti naujų dalykų galima net ir niekur neidami. Kaip pavyzdį paminėjome tik kelias stovyklas, tačiau jų yra ženkliai daugiau, todėl pasirinkus norimą, ugdymo(si) procesas vasarą tikrai nenutrūks, tik pakeis formą, vietą ir laiką. Be to, šiemet dėl pandemijos atšaukta vasarą turėjusi vykti Moksleivių dainų šventė, sutaupyti 2,5 mln. eurų. Šios lėšos, Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu, skirtos vaikų vasaros stovykloms ir kitoms neformaliojo vaikų švietimo veikloms. Švietimo mainų paramos fondo administruojamo TAPK2 projekto lėšomis organizuojama 18 stacionarių stovyklų Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Alytaus ir kitose apskrityse, siūlomos įvairios aktyvaus judėjimo, sporto, pažinimo, sveikos gyvensenos, sportinių, gatvės šokių, tradicinių amatų ir kitokios programos. Socialiai remiamų šeimų, neįgaliųjų, gausių šeimynų ir imigrantų vaikams dengiama 95 proc. stovyklos kainos.

Straipsnio autorius Dovilė Šileikytė ,„Švietimo naujienų“ korespondentė

Rasos Ašmonaitės nuotrauka

Share on facebook
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on whatsapp
Share on email

Susiję straipsniai