Kokias ligas išduoda – sausos ar paraudusios akys

sausos akys

Sausų akių sindromas – kas tai?

Sausų akių sindromas – tai daugiafaktorinė ašarų takų ir akių paviršiaus liga, sukelianti nemalonius simptomus tokius, kaip: svetimkūnio jausmas, perštėjimas, skausmas, smėlio jausmas, graužimas, šviesos baimė (fotofobija) ar akies paraudimas. Akies paviršius pažeidžiamas dėl padidėjusio ašarų plėvelės osmolariškumo arba poūmio uždegimo. Akies paviršiaus struktūros, Meibomo liaukos (specifinės vokų riebalinės liaukos, kurių išskiriamas sekretas sudaro ašarų plėvelės išorinį riebalinį sluoksnį), ašarų liaukos ir liaukutės (ašarų aparatas) sudaro pagrindinį ašarų išskyrimo ir apykaitos funkcinį vienetą. Bet kuri iš šių struktūrų, ar jos visos gali būti paveiktos sergant sausų akių sindromu.

Naujausi tyrimai rodo, kad sausų akių sindromas yra uždegiminė liga, turinti panašumų su autoimuninėmis ligomis. Manoma, kad stresas veikiantis akių paviršių (aplinkos veiksniai, infekcija, endogeninis stresas, antigenai, genetiniai veiksniai) “paleidžia” sausų akių patogenezinį mechanizmą: uždegiminiai citokinai, chemokinai ir matricos metalproteinazės skatina autoreaktyviųjų T pagalbinių ląstelių, įsiskverbimą į akies paviršiaus struktūras ir ašarų liaukutes. Rezultatas – užburtas akių paviršiaus pažeidimo ir uždegimo ratas. Per dieną žmogus pasigamina iki 1,5 ml ašarų. Ašarose yra 97,8% vandens, 0,85% druskų, gamaglobulino, enzimo lizocimo, taip pat pasižymi baktericidinėmis ir bakteriostatinėmis savybėmis. Ašarų plėvelė susideda iš 3 sluoksnių: riebalinio (lipidinio), vandeninio ir mucininio.

Kas sukelia sausų akių sindromą?

Tyrinėjant sausų akių priežastis rasta, jog maždaug 10% pacientų šiuos nemalonius požymius sukelia vandens trūkumas ašarų plėvelės sudėtyje. Hiperevaporaciniai sutrikimai, kuriuos sukelia Meibomo liaukų disfunkcija, ir mišrios hiperevaporacinės / vandens trūkumo formos sudaro daugiau kaip 80% atvejų. Visame pasaulyje dėl sausų akių kenčia nuo 5% iki 34% žmonių; paplitimas žymiai didėja su amžiumi.

Sausų akių dažnis įvairiose šalyse, žemynuose, žmonių rasėse skiriasi. Sausų akių rizikos veiksniais gali būti: amžius, moteriška lytis, estrogenų terapija po menopauzės, antihistamininiai vaistai, refrakcinė operacija, vitamino A trūkumas, hepatitas C, androgenų nepakankamumas; vaistai, tokie kaip tricikliai antidepresantai, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, diuretikai, beta adrenoblokatoriai, cukrinis diabetes, ŽIV infekcija, taikoma sisteminė chemoterapija, kataraktos operacija atlikta su dideliu pjūviu, keratoplastika, žemas drėgmės lygis, sarkoidozė, kiaušidžių disfunkcija, rūkymas, menopauzė, aknė, podagra, geriamieji kontraceptikai, nėštumas.

Kaip pasireiškia šis susirgimas?

Sausos akys blogina matymą, ypač skaitant, dirbant prie kompiuterio ar vairuojant. Skaitymo greitis žymiai sumažėja ir koreliuoja su ligos sunkumu. Atlikti tyrimai su vairavimu įrodė žymiai trumpesnį reakcijos laiką esant sausoms akims. 60 proc. pacientų skundžiasi suprastėjusia gyvenimo kokybe, o 38% pacientų skundžiasi sumažėjusiu darbo efektyvumu.

Sausų akių sindromas gali pasireikšti didesniu ar mažiau ryškiu junginės paraudimu ir akies paviršiaus pažeidimu su taškinėmis ragenos epitelio erozijomis;  taip pat dažnai yra Meibomo liaukų disfunkcijos požymių. Jei Meibomo liaukų disfunkcija yra susijusi su uždegimu, diagnozuojamas blefaritas (voko krašto uždegimas) arba meibomitas (Meibomo liaukų uždegimas).

Buvo nustatyta sausų akių klasifikacija pagal simptomų sunkumą ir klinikinius požymius: išskiriama lengva, vidutinė, sunki ir labai sunki formos. Vėlyvose stadijose arba esant sunkioms ligos formoms gali atsirasti junginės randai ar ragenos pažeidimas. Be keratito, gali atsirasti nuolatiniai ragenos epitelio defektai, išopėjimas ar netgi ragenos perforacija.

Sunkios komplikacijos yra retos ir pastebimos pirminio ar antrinio Sjögreno sindromo, “transplantato prieš šeimininką” ligos, ichtiozės, Stivenso ir Johnsono sindromo bei kseroftalmijos ligų atvejais. Dėl šių priežasčių gali susilpnėti regėjimas ar atsirasti funkcinis aklumas. Deja, subjektyvūs ir objektyvūs klinikiniai radiniai ne visada koreliuoja. Yra pacientų, jaučiančių nemažą diskomfortą ir neturinčių reikšmingų klinikinių požymių, taip pat sutinkame pacientų, kuriems yra sunkių akių sausumo sukeltų komplikacijų, o jaučia tik lengvus simptomus.

Kaip yra nustatomas sausų akių sindromas?

Diagnostiniai tyrimai yra būtini norint atskirti sausos akies ligos diagnozę, infekcijas ir alergijas, kurios kliniškai gali būti labai panašios, tačiau reikalauja skirtingo gydymo. Norėdamas tiksliai diagnozuoti sausų akių ligą gydytojas oftalmologas pirmiausia įsiklauso į paciento nusiskundimus ir ištiria ašarų tiek kiekybinius, tiek kokybinius parametrus, yra atliekami įvairūs testai, pildomi klausimynai.

Pacientų švietimas yra vienas iš esminių dalykų gydyme: svarbu suprasti faktą, kad sausos akys yra lėtinė liga,o gydymas yra ilgalaikis. Sausų akių sindromo gydymas pagrįstas “laiptelių principu”, atitinkančiu ligos sunkumą. Be to, turi būti atsižvelgiama į susijusius Meibomo liaukų funkcijos sutrikimus, (subklinikinį) akių paviršiaus uždegimą ir (arba) susijusią sisteminę ligą.

Kaip kovoti su sausų akių sindromu?

Dirbtinės ašaros yra pagrindinis gydymo būdas, esant įvairaus sunkumo sausų akių ligai: jos padidina ašarų plėvelės stabilumą, sumažina akies paviršiaus įtempimą, pagerina paviršiaus kontrastinį jautrumą ir gyvenimo kokybę. Net ir esant vidutiniškai stipriai sausai akiai, stebima (dažnai subklinikinė) uždegiminė reakcija. Norint nutraukti užburtą akies paviršiaus pažeidimo ir uždegimo ratą, pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ar sunkiu sausų akių sindromu, reikalingas priešuždegiminis gydymas.

Atsitiktinių imčių, kontroliuojami klinikiniai tyrimai parodė, kad kortikosteroidų akių lašai, lašinti 2–4 savaites, pagerina vidutinio sunkumo ar sunkaus sausų akių sindromo simptomus ir klinikinius požymius. Po 2 gydymo savaičių simptomai susilpnėjo (43%) arba visiškai išnyko (57%). Keletas pacientų patyrė ilgalaikio gydymo komplikacijų: padidėjęs akispūdis, katarakta, todėl kortikosteroidų akių lašai rekomenduojami tik trumpalaikiam vartojimui. Vietinis ciklosporino A vartojimas padidina ašarų gamybą, o atlikti tyrimai rodo, jog gydymas 0,05% akių lašelių 2 kartus per parą pagerino keratopatija sergančių asmenų būklę, sumažėjo varginančių simptomų. Šis klinikinis pagerėjimas buvo susijęs su uždegiminių ląstelių ir uždegimo žymenų sumažėjimu akies paviršiuje ir padidėjusiu taurinių ląstelių skaičiumi junginėje.

Pacientams, sergantiems sunkiu sausų akių sindromu, 0,03% takrolimo akių lašai nuo 1 iki 2 kartų per dieną buvo sėkmingai naudojami bandomuosiuose tyrimuose ir nedidelėse nekontroliuojamose intervencinių atvejų grupėse.

Takrolimas yra naudojamas pacientams, kurie netoleruoja ciklosporino A. Omega-3 ir omega-6 yra nepakeičiamos riebalų rūgštys, skirtos akių paviršiaus homeostazei palaikyti. Tyrimuose aprašoma apie omega -3, -6  riebalų rūgščių teigiamą poveikį, nes jų dėka sumažėja akių paviršiaus uždegimo požymiai, bei simptomai.

Svarbu nepamiršti vartoti ir vitaminus A ir E, mitybą papildyti natūraliomis riebalų rūgštimis. Vokų higiena yra vienas iš pagrindinių komponentų sėkmingam gydymui. Karšti kompresai, šildančios kaukės ar akiniai, infraraudonųjų spindulių šildytuvai ir akių vokų masažas sumažina sausų akių sukeliamus simptomus, padidina ašarų plėvelės stabilumą bei ašarų plėvelės lipidų sluoksnio storį. Laikinas ašarų latakų užkimšimas mažais kolageno ar silikono kamščiais yra efektyvus būdas pacientams, sergantiems sunkiu sausų akių sindromu. Dažniausia „komplikacija“ yra kištuko praradimas. Kadangi uždelstas ašarų nutekėjimas sukelia toksiškų ir uždegiminių veiksnių ilgesnį “pasilikimą” akies paviršiuje, rekomenduojama kartu lašinti priešuždegiminius lašus.

Esant sunkiems akių paviršiaus pažeidimams, sergantiems sausų akių sindromu, naudojami kontaktiniai lęšiai. Chirurginės intervencijos, tokios kaip: tarsorhafija, amniono membranos transplantacija ir keratoplastika, naudojamos esant ragenos opoms ar gresiančiai ragenos perforacijai.

Tyrimai rodo, kad vien ašarų trūkumas yra retesnis nei hiperevaporacinė sausų akių liga. Dirbtinės ašaros, reguliari akių vokų higiena bei priešuždegiminis gydymas yra dažniausiai skiriama terapija. Pacientams, kuriems pasireiškia tik nedideli simptomai, pirminės sveikatos priežiūros gydytojas gali išbandyti gydymą dirbtinėmis ašaromis. Pacientai, kuriems yra nuolatiniai vidutinio sunkumo ar sunkūs klinikiniai simptomai, turi būti nukreipti pas gydytoją oftalmologą diagnozės patikslinimui ir gydymui.

MEDo savanorė, gydytoja oftalmologė Monika Vieversytė

Nepavyko susisiekti su savo gydytoju? Visi norintys gauti tiesioginį gydytojo patarimą rūpimais sveikatos klausimais gali kreiptis į www.medo.lt jau šiandien!

Share on facebook
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on whatsapp
Share on email

Susiję straipsniai