Laimo liga – kaip ją atpažinti?

Laimo liga

Laimo liga yra erkių platinama liga, kuri gali pažeisti įvairias organų sistemas. Šią liga Lietuvoje bei kitose šiaurinio pusrutulio vidutinių platumų šalyse platina infekuotos erkės, dažniausiai Ixodes ricinus. Liga perduodama, kai jos įsisiurbia į odą ir užsikrėtimo tikimybė didėja nuo erkės įsisiurbimo laiko (t.y. kiek valandų ji lieka įsisiurbusi į odą). Ligą gali platinti bet kokia erkių vystimosi forma (nimfos ar subrendusios erkės).

Didžiausią grėsmę užsikrėti turi žmonės, kurie dažnai būna gamtoje, dirba miškingose zonose. Dažniausiai su tuo susijusios profesijos: miško darbininkai, medžiotojai, eiguliai, miškininkai, ūkininkai ir karinėje srityje dirbantys darbuotojai, sąvanoriai. Kiti rizikos veiksniai taip pat būtų susiję su veikla gamtoje – iškylavimas, vaikščiojimas gamtoje, orientacinis sportas, grybavimas, uogavimas ir pan.

Laimo liga simptomai

Lietuvoje Laimo ligos atvejai registruojami visus metus, tačiau sergamumas pradeda didėti kovo mėnesį. Didžiausias sergamumas stebimas birželio – lapkričio mėnesiais. Laimo ligos specifiškiausias simptomas yra bėrimas – migruojanti eritema. Bėrimas dažniausiai yra taikinio formos (t.y. raudonas vidurys, aplink išbalusi zona, o ją supa raudona zona), atsirandantis erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1- 4 savaitėms po įsisiurbimo. Bėrimas būna didesnis nei 5 cm, dažnai plečiasi. Eritema susiformuoja apie 80 – 90 % atvejų. Be bėrimo, gali pasireikšti ir nespecifiniai simptomai, tokie kaip bendras silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, galimas karščiavimas, limfmazgių padidėjimas.

Daugiausia pacientų į gydytoją kreipiasi būtent šiuo laikotarpiu. Ligą įtarti padeda epidemiologinė anamnezė – specifinės profesijos, buvimas lauke, stebėtas erkių įkandimas. Vis dėlto didelė dalis pacientų dažniausiai būna nestebėję erkių įkandimo. Laimo ligos diagnozė yra nustatoma pagal stebimą specifišką bėrimą – migruojančią eritemą. Šios stadijos metu ligai nustatyti serologinių tyrimų nereikia. Gydymui skiriama antibiotikoterapija (doksiciklinu ar amoksicilinu, esant alergijai azitromicinu) 14 – 21d. Pabaigus pilną antibiotikų kursą, pacientas yra pasveikęs nuo Laimo ligos.

Laimo ligos eiga ir gydymas

Jeigu pacientai nesikreipia šiuo laikotarpiu į gydytoją, ar buvo nestebėtas specifinis bėrimas ir liga buvo traktuota kaip kitos etiologijos susirgimas ir nubuvo skirtas specifinis gydymas, pacientui gali išsivystiti antroji ligos stadija, kuri gali pažeisti nervų, širdies bei sąnarių sistemas. Dažniausiai pasireiškia nervinės sistemos pažeidimas – neuroboreliozė, kuri pasireiškia 8 – 17% Laimo liga sergančių negydytų pacientų. Liga pasireiškia neuritu, kaklo, krūtinės ar juosmens-kryžmens radikuloneuritu, meningito ar encefalito požymiais (pvz.: gali nusvirti lūpos kampučiai, atsirasti veido asimetrija, pusiausvyros sutrikimai ir pan.). Apie 10% pacientų gali pasiriekšti sąnarių pažeidimas. Dažniausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia pirminio odos pažeidimo. Tai gali pasireikšti kintančių sąnarių skausmais, raumenų bei kaulų skausmais. Labai retais atvejais pažeidžiama širdis – gali išsivystyti miokarditas. Esant šiai ligos stadijai pacientai yra gydomi ligoninėje, skiriami intraveniniai antibiotikai. Paskyrus tinkamą gydymą, simptomatika regresuoja ir pacientai pasveiksta. Laimo liga taip pat turi ir trečią ligos stadiją, kuriai būdinga progresyvi audinių destrukcija. Stebimas lėtinis atrofinis akrodermatitas, gali būti į reumatoidinį artritą panaši simptomatika, akių pažeidimas, sunkūs neurologiniai pažeidimai (hemiparezė, tetraparezė, ataksija ir pan.). Šie pacientai taip pat gydomi ligoninėje. Šių stadijų metu ligos patvirtinimui taikomi serologiniai tyrimai.  

Po skirto gydymo, gali išlikti sindromas po Laimo ligos maždaug apie 6 mėn. Tuo laikotarpiu jaučiami subjektyvūs nusiskundimai ar simptomai. Tuo laikotarpiu tęsti antibiotikoterapiją yra netikslinga, šie simptomai išnyksta savaime. Jei simptomai užsitęsia ilgiau – reiktų ieškoti kitos priežasties.

Kaip apsisaugoti?

Šiuo metu vakcinos nuo Laimo ligos nėra. Svarbiausia profilaktika yra stengtis nesilankyti miškingose zonose, kur yra nustatytos užkrėstos Laimo liga erkės, prieš einant į gamtą naudoti replentus bei laikytis nurodytų instrukcijų ant pakuotės. Pastebėjus įsisiurbusią erkę – reiktų ją kuo greičiau pašalinti. Po įkandimo riektų 30 d. save stebėti dėl galimo atsirandančio bėrimo. Serologiniai tyrimai nėra tikslingi.

MEDo savanorė, gydytoja Roberta Vaikutytė

Nepavyko susisiekti su savo gydytoju? Visi norintys gauti tiesioginį gydytojo patarimą rūpimais sveikatos klausimais gali kreiptis į www.medo.lt jau šiandien!

Remtasi literatūra:

  1. Laimo ligos metodinės rekomendacijos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2014. http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/Laimo%20liga%20–%20WEB.pdf
  2. Murray TS, Shapiro ED. Lyme disease. Clin Lab Med. 2010;30(1):311‐328. doi:10.1016/j.cll.2010.01.003
  3. Reik, Louis M.D.; Steere, Allen C. M.D.; Bartenhagen, Nicholas H. M.D.; Shope, Robert E. M.D.; Malawista, Stephen E. M.D. Neurologic Abnormalities of Lyme Disease, Medicine: July 1979 – Volume 58 – Issue 4 – p 281-294.
  4. Gary P. Wormser, Robert B. Nadelman, Raymond J. Dattwyler, David T. Dennis, Eugene D. Shapiro, Allen C. Steere, Thomas J. Rush, Daniel W. Rahn, Patricia K. Coyle, David H. Persing, Durland Fish, Benjamin J. Luft, Practice Guidelines for the Treatment of Lyme Disease, Clinical Infectious Diseases, Volume 31, Issue Supplement_1, July 2000, Pages S1–S14, https://doi.org/10.1086/314053
Share on facebook
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on whatsapp
Share on email

Susiję straipsniai