Meningokokinė infekcija – ką privalome žinoti

meningokokinė infekcija

Meningokokas – tai bakterija (Neiseria meningitidis), kuri sukelia ūmią meningokokinę infekciją. Šis mikroorganizmas gali sukelti įvairių formų susirgimus. Paprasčiausia ir negrėsmingiausia, bakterijai neišplitus ir dauginantis tik nosiaryklėje, yra ūmus nazofaringitas. Jis pasireiškia sloga, gerklės skausmu, nedideliu karščiavimu iki 38,0 oC. Meningokokui išplitus organizme, gali išsivystyti meningitas (minkštujų smegenų dangalų uždegimas), meningoencefalitas (smegenų dangalų ir smegenų uždegimas) ar meningokokinis sepsis (kraujo užkrėtimas), o pati sunkiausia šios bakterijos sukeliamos infekcijos forma – žaibinė meningokokemija. Lengviausia meningokinės infekcijos forma – ūmus nazofaringitas – gali būti ir pavojingesnio meningito pradžia.

Retos meningokoko sukeliamos infekcinės ligos formos: sąnarių uždegimai (artritai), perikarditas, endokarditas (išorinio ir vidinio širdies sluoksnių uždegimas), iridociklitas (akies struktūros uždegimas), uretritas (šlaplės uždegimas), plaučių uždegimas. Pastarosios dažniausiai išsivysto po meningokokinio sepsio – sukelėjui krauju patekus į įvairias organizmo vietas.

Meningokinę bakteriją platina sergantys vietine ar išplitusia infekcijos forma sergantys asmenys, tačiau net 70 proc. užsikrėtimo atvejų šį mikroorganizmą perduoda jo nešiotojai, neturintys jokių menigokokinės infekcijos simptomų. Manoma, jog grėsmingesnis bakterijų platintojas yra sergantis asmuo, nes būtent jis platina pavojingesnes meningokoko formas. Šios bakterijos plinta oro lašeliniu būdu, t.y. sergančiajam kosint, čiaudint ar tiesiog kalbant. Mikroorganizmas patenka į viršutinius kvėpavimo takus (nosį, gerklas), prasiskverbia į jų gleivinę ir gali patekti į limfą, o iš jos – į kraują. Būtent juo infekcijos sukelėjas patenka ir į smegenis. Pastebėta, jog net 60 – 70 proc. visų ligonių yra būtent sveiki, retai sergantys vaikai, net 30 – 40 proc. jų – kūdikiai. Šiam infekciniam susirgimui būdingas žiemos – pavasario sezoniškumas, didžiausias sergumas registruojamas vasario – kovo mėnesiais.

Simptomai

Meningitas prasideda staiga. Gali krėsti šaltis, kūno temperatūra pakyla iki 38 – 39 oC. Dažniausias simptomas – itin stiprus galvos skausmas. Visai išnyksta apetitas, vargina pykinimas ir vėmimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Pasireiškia akių jautrumas šviesai, negalėjimas palenkti galvą į priekį, mieguistumas, neramumas, sutrinka miegas. Meningitas gali komplikuotis smegenų pažeidimais, kurių pasekmės gali būti protinis atsilikimas, kurtumas, vienos kūno pusės judesių silpnumas (hemiparezė).

Meningokokinis encefalitas nuo pat ligos pradžios pasireiškia itin sunkiais simptomais (pekankiamos pačios smegenys): jau po pirmos sirgimo paros sutrinka žmogaus sąmonė, gali atsirasti traukulių, regos ir klausos haliucinacijų. Dėl smegenų dangalų tempimo būdinga tam tikra poza: sergantysis guli ant šono, sulenkęs kojas ir atlošęs galvą.

Svarbu kuo anksčiau atpažinti meningokoko bakterijos sukeltas ligas. Vaikui karščiuojant, būtina jį išrengus įdėmiai apžiūrėti odą.

Meningokokiniui sepsiui (tipinis) būdingas stiprus karščiavimas (iki 40 oC), jaučiamas silpnumas, nestiprus galvos skausmas. Svarbiausias šios meningokokinės infekcijos formos simptomas – jau pirmosiomis susirgimo valandomis atsirandantys tamsiai raudoni odos (hemoraginiai) bėrimai: nuo mažyčių taškelių iki didelių kampuotų elementų. Pirmiausia jie išryškėja šlaunų, sėdmenų, blauzdų odoje, vėliau pažastyse, veide. Palaipsniui šie bėrimai vis labiau didėja, susilieja, juos pastebėti galima ir burnos gleivinėje. Sutrikus kraujo krešėjimui, gali atsirasti kraujavimas iš nosies, kraujo priemaišos šlapime. Bėrimams plečiantis, pažeidžiama oda ir poodiniai sluoksniai – susidaro sunkiai gyjančios žaizdos, galinčios pasibaigti galūnės amputacija. Beveik pusei sergančiųjų šia meningokokinės infekcijos forma, išsivysto ir pūlingas meningitas, prasideda aukščiau aptarti, jam būdingi simptomai. Galimas ir atvirkštinis variantas: net 2/3 sergančiųjų meningokokiniu meningitu kartu su šia forma gali būti ir meningokokinio sepsio simptomų.

Žaibinio meningokokinio sepsio pradžia – kaip ir tipinio, tačiau ligonio būklė blogėja ne dienomis, o valandomis. Staiga atsiranda bėrimai, jie plečiasi itin greitai, mažėja kraujo spaudimas, išblykšta oda, pasireiškia sujaudinimas.

Svarbu kuo anksčiau atpažinti meningokoko bakterijos sukeltas ligas. Vaikui karščiuojant, būtina jį išrengus įdėmiai apžiūrėti odą. Pastebėjus raudonus bėrimus odoje, juos reikia įspausti stikline (vadinamasis „stiklinės testas“) – meningokokiniam sepsiui būdingas bėrimas neblykšta, spaužiant išlieka. Jei vaikas vangus, skundžiasi galvos skausmu, jį pykina, vemia, sunku palenkti galvą, atsiranda šviesos baimė, būtinai konsultuokitės su šeimos gydytoju ar kreipkitės į ligoninę. Kuo anksčiau ligonis hospitalizuojamas, tuo didesnė tikimybė įveikti ligą.

Diagnozė

Gydytojas meningokokinę infekciją įtaria pagal dažniausius meningokokinės infekcijos požymius: galvos skausmą, pykinimą, vėmimą. Apžiūros metu, įvertinami vadinamieji meninginiai simptomai: sukaustytas kaklas, jį lenkiant, į viršų kyla kojos, sunku prilenkti smakrą prie krūtinės. Kūdikiams būdingas išpūstas momenėlis. Galvos smegenų ar jų dangalų uždegimą, sukeltą meningokoko, nustatyti padeda smegenų skysčio tyrimas. Taip pat atliekami ir kraujo tyrimai. Smegenų skystis (likvoras), kraujas ir ėminys iš nosiaryklės dažnai padeda nustatyti meningokoką, atliekant mikrobiologinius tyrimus. Paimti vadinamieji pasėliai yra apžiūrimi mikroskopu, taip pat auginami specialiomis laboratorinėmis sąlygomis, tačiau meningokoko sukeltą ligą patvirtinti užtenka pūlingu smegenų skysčiu ir būdingu hemoraginiu bėrimu odoje.

Gydymas

Diagnozavus meningokokinę infekciją, pacientai guldomi į ligoninę, išskyrus tuos atvejus, kai sergama lengva meningokokinės infekcijos forma –  ūmiu meningokokiniu nazofaringitu. Meningokokinė infekcija gydoma antibiotikais, švirkščiamais į veną. Lašelinės pagalba palaikomas skysčių balansas, mažinama intoksikacija, vaistais malšinamas galvos skausmas ir karščiavimas, stimuliuojamas širdies darbas, slopinami traukuliai.

Jei susergama paprasčiausia meningokokinės infekcijos forma – ūmiu nazofaringitu, ligonis gali būti gydomas namuose, antibiotikai skiriami 4 – 5 dienas. Su sergančiuoju aktyviai kontaktavusiems žmonėms patartina vykdyti chemoprofilaktiką, t.y. skirti antibiotikus, padėsiančius sumažinti meningokokinės infekcijos riziką.

Vakcina

Meningokoko bakterijos būna įvairių tipų, labiausiai paplitusios A, B, C ir W135 tipų meningokokinės infekcijos. Apsisaugoti nuo jų galima skiepų pagalba: polisacharidinė vakcina nuo A ir C meningokokų tipų bei vakcina nuo A, C, Y ir W135 tipų sukeliamų infekcijų. Lietuvoje labiausiai paplitęs yra B tipas, todėl juo nemokamai skiepijami 3, 6 ir 12-15 mėnesių kūdikiai.

MEDo savanorė, šeimos medicinos gydytoja Vytenė Menkevičienė

Nepavyko susisiekti su savo gydytoju? Visi norintys gauti tiesioginį gydytojo patarimą rūpimais sveikatos klausimais gali kreiptis į www.medo.lt jau šiandien!

Share on facebook
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on whatsapp
Share on email

Susiję straipsniai