Vasaros sezonas – kaip UV spinduliai veikia mūsų akis?

UV spinduliai

Saikingas buvimas saulėje yra reikalingas norint išlaikyti gerą sveikatą. Ultravioletiniams (UV) spinduliams būdingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas. [1] Tiesa, kad mažas jų kiekis teigiamai veikia organizmą: skatina kaulų ir dantų formavimąsi, augimą, stiprina organizmą, skatina vitamino D gamybą, naikina bakterijas. [2] Svarbu nepamiršti, jog  saulės spinduliai mums teigia ne tik naudą, bet gali sukelti rimtą pavojų sveikatai bei regėjimui.  

Ultravioletinių saulės spindulių poveikis

Saulės skleidžiamų UV spindulių žala nuolat kaupiasi ir gali turėti nuolatinį poveikį mūsų akims bei regėjimui.[3,4] UV spinduliuotė susideda iš 3 pagrindinių bangų ilgių: UVA, UVB ir UVC. UVB spindulius dažniausiai sugeria ragena, todėl šie nepatenka į tinklainę. Kitaip nei UVB spinduliuotė, UVA praeina per rageną, akies lęšiuką ir pasiekia tinklainę. 97-99% UVC spinduliuotės sugeria ozono sluoksnis ir žemės atmosfera. [16] 2009 m. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra UV spindulius, kurių bangos ilgis siekia nuo 100 iki 400 nm, apibūdino kaip kancerogeniškus žmonėms. Šį  diapazoną sudaro UVC (nuo 100 iki 280 nm), UVB (nuo 280 iki 315 nm) ir UVA (nuo 315 iki 400 nm) spinduliai. [5]

Geriausiai nuo kenksmingų UV spindulių apsisaugosime ribodami buvimo atviroje saulėje laiką. Labiausiai saulės reikėtų vengti vidurdienį ir ankstyvą pavakarį, kai ji yra aktyviausia, t.y. nuo 10h iki 16h, visą kūną dengti šviesiais natūralios medžiagos drabužiais, stengtis būti pavėsyje, gerti daug vandens.

UV spindulių žala akims

UV spinduliai gali sukelti ne tik odos, bet ir akių problemas. Viena iš dažniausių pažaidų – akies priekinio segmento uždegimai. Fotokeratitas (arba kitaip sniego aklumas) yra ragenos, o fotokonjuktyvitas – junginės uždegimas, kurį sukelia UVB  spinduliai. Fotokeratitą ir fotokonjuktyvitą  gali sukelti tiesioginis žvilgsnis į saulę arba atspindėti UV spinduliai nuo sniego, betono, vandens, smėlio arba suvirinimo aparato lanko. Šie uždegimai yra labai skausmingi, tačiau simptomai dažniausiai išnyksta per 1 arba 2 dienas. Fotokoretitu sergantys žmonės skundžiasi gausiu ašarojimu, fotofobija, neryškiu matymu, akių paraudimu, „svetimkūnio“ pojūčiu  ir blefarospazmu.

Pirmoji pagalba – šalti dirbtinių ašarų lašai, vėsus kompresas ant vokų, buvimas tamsoje. [6] UV spinduliai turi žalingą poveikį ragenos endoteliui, ko pasekoje apsunkėja kontaktinių lęšių nešiojimas,o ateityje gali kilti keblumų prireikus intraokulinės operacijos. Manoma, kad ilgalaikis UV spindulių poveikis limbo epitelio ląstelėms gali neigiamai paveikti ragenos ir junginės regeneraciją. Tinklainės nudegimas (arba soliarinė retinopatija) yra daug rimtesnė patologija, kuri sukelia negrįžtamus regos pakitimus ir dažniausiai pasireiškia be apsaugų žiūrint į saulės užtemimą. [7]  

Fotojautrumas būdingesnis šviesios spalvos (mėlynos, žalios) akių savininkams, pacientams po kataraktos operacijos, ar po fotodinaminės amžinės geltonosios dėmės degeneracijos gydymo, pacientams, vartojantiems sisteminius vaistus, kurių sudėtyje yra psoralenų, fenotiazino, fluorochinolonų ar  tetraciklino. [8] Tyrimai rodo, kad UV spindulių poveikis šviesiai rainelei gali padidinti akių vėžio, tokių kaip rainelės melanoma ar uvealinė melanoma, riziką.

UV spinduliai ir katarakta

UV spinduliai taip pat yra viena iš labiausiai žinomų laipsniško akies lęšiuko drumstėjimo – kataraktos – priežasčių. Katarakta vystosi palaipsniui, lėtai, tačiau galiausiai regėjimas tampa neryškus, „miglotas“, stebimi ratilai aplink šviesos šaltinus, neretai gali dvejintis, atsiranda sunkumų vairuoti automobilį tamsiu paros metu. Patariama kuo dažniau (net debesuotomis dienomis ir esant dideliam aukščiui) nešioti akinius nuo saulės, nes šie sumažina kataraktos atsiradimo tikimybę. [9] Manoma, kad tiesioginė saulės ekspozicija sukelia iki 20% kataraktos atvejų pasaulyje. [18] Jei lęšiukas sudrumstėja, atliekama kataraktos pašalinimo operacija, kurios metu implantuojamas dirbtinis intraokulinis lęšis (IOL). UV spinduliai ypač pavojingi žmonėms, kuriems yra pašalintas akies lęšiukas (ir neimplantuotas naujas IOL), turintiems pseudofakines akis, kuriose intraokulinis lęšiukas neapsaugotas nuo UV spindulių.

Nepaisant to, kad šiuolaikiniuose IOL yra apsauga nuo UV spindulių, svarbu papildomai apsaugoti savo akis bei jas supančią odą dėvint akinius nuo saulės. Saulės žala akims nesibaigia ties katarakta : UV spinduliuotės poveikis yra laipsniškas makulos degeneracijos ir sparninės plėvės (lot. pterygium) atsiradimo veiksnys, nes intensyvūs spinduliai sukelia netaisyklingą paviršinių akies audinių augimą.[9] Sparninė plėvė yra minkšta, mėsinga junginės klostė, kuri pradeda slinkti ant ragenos. Ši klostė dažniausiai būna vidinėje akies obuolio pusėje, vokų plyšio srityje ir atsiranda žmonėms, ilgą laiką praleidžiantiems lauke, dulkėtoje aplinkoje. Pterygium paprastai yra neskausmingas, gerybinis darinys, tačiau negydant, jis gali peraugti paviršinį ragenos paviršių ir trukdyti matymui. Pingvekula gerybinis, šviesiai geltonos spalvos darinukas ant junginės, panašus į sparninę plėvę. Kaip ir sparninė plėvė, pingvekula dažnai susiformuoja vidiniame akies kampe, tačiau neužauga ant ragenos paviršiaus. Manoma, kad ne tik UV spinduliai, bet vėjas ir dulkės prisideda prie pingvekulos vystymosi.  [10]

 Be gerybinių junginės darinukų, gali išsivystiti ir piktybiniai dariniai, pvz.: plokščialąsteliniai junginės navikai. Tai lėtai augantys navikai, dažniausiai panašūs į mazgelius su nuosava kraujotaka.  Akių vokų odos vėžys (melanoma) dažniausiai atsiranda apatiniame voke, nes šis yra labiausiai veikiamas kenksmingų saulės spindulių. Tinklainės pažaida gali pasireikšti geltonosios dėmės degeneracija, kuri sukelia laipsnišką centrinio matymo praradimą. UVA yra atsakingi už didžiausią ankstyvąjį  geltonosios dėmės pažeidimą. [9]

Ar gelbsti tik tamsūs akiniai?

Prieš daugiau nei kelis dešimtmečius, mokslininkai atkreipė dėmesį į saulės sukeliamą pavojų akims, bei prevencines priemones [11].  Akiniai nuo saulės suteikia vertikalią apsaugą akims, kurios veiksmingumas labai priklauso nuo akinių lęšių, saulės akinių geometrinės padėties ir saulės spindulių ekspozicijos ypatumų. Didelės UV spindulių dozės gali patekti į akis netgi nešiojant akinius nuo saulės: UV gali pasiekti akis iš viršaus dėl tiesioginės saulės akinius apeinančios spinduliuotės, iš apačios – atsispindint nuo žemės paviršiaus, smėlio, sniego ir kitomis kryptimis dėl difuzinės spinduliuotės, kurią skleidžia debesys ir kitos dalelės [12, 13], todėl akiniai turėtų būti didesnių lęšių, pilnai dengiantys priekinį ir šoninius akies paviršius, kad apsaugotų ne tik akis, bet ir aplink jas esančią odą, kuri yra ypač jautri.

Svarbu dėvėti akinius net žiemą, nes sniegas ir ledas atspindi 95% šviesos. Kenksmingų saulės spindulių žala gali padidėti dėvint saulės akinius be filtrų, nes nešiojant tamsius akinius išsiplečia vyzdžiai, todėl didesnis srautas pasiekia akies lęšiuką bei tinklainę. [14]  Svarbu rinktis akinius, kurie turėtų apsaugą nuo UVA ir UVB saulės spindulių, o ant akinių rėmelių ar pakuotės būtų užrašas  UV-400, UV 100 proc. arba raidės CE. Rekomenduojama, kad akinių filtras Lietuvos piliečiams ir vidurio Europos gyventojams būtų 2-osios arba 3-osios kategorijos. Kitos kategorijos filtrai, pvz.: 0-inė kategorija turi nežymų saulės spindulių srauto mažinimą, tai korekciniai akiniai skirti šviesai jautrioms akims. 1-oji kategorija pasižymi lengvu tamsinimu, jie kenksmingų spindulių nesugeria ir tinka tik debesuotoms, apniukusioms dienoms. 2-oji filtro kategorija pasižymi šviesos apsauga nuo 57 iki 82 procentų,o 3-ioji kategorija labiau tinkama dažnai laiką leidžiant paplūdimiuose bei labai karštu klimatu pasižyminčių šalių atstovams. 4-osios kategorijos filtras praleidžia tik apie 8% šviesos ir naudojamas tik specialių poreikių turintiems žmonėms.

Saugant akis taip pat būtina dėvėti galvos apdangalus plačiais bryliais, kepuraites su snapeliu.  Šiais laikais mus pasiekianti informacija gali ne tik padėti, bet ir suklaidinti, teigiant jog kontaktinių lęšių nešiotojams nebūtina dėvėti akinių nuo saulės. Tiesa, kad naujieji kontaktiniai lęšiai blokuoja dalį UV spindulių, netgi blokuoja iš periferijos sklindančius spindulius, tačiau jie neapsaugo akių vokų, aplinkinės odos nuo kenksmingo saulės poveikio. [15,17]

 Atsižvelginat į tai, specialistai rekomenduoja dėvėti akinius nuo saulės, norint užtikrinti visapusišką apsaugą. Taigi, labai svarbu paversti saulę „drauge“ – pasiimti visą teikiamą jos naudą ir išvengti ligų bei kitų nemalonumų.

Gydytoja oftalmologė, MEDo savanorė Monika Vieversytė

Nepavyko susisiekti su savo gydytoju? Visi norintys gauti tiesioginį gydytojo patarimą rūpimais sveikatos klausimais gali kreiptis į www.medo.lt jau šiandien!

  1. Hockberger, Philip E. (2002). „A History of Ultraviolet Photobiology for Humans, Animals and Microorganisms“. Photochemistry and Photobiology. 76 (6): 561–569. doi:10.1562/0031-8655(2002)0760561AHOUPF2.0.CO2.
  2. M. Nathaniel Mead (2008) Benefits of Sunlight: A Bright Spot for Human Health Environmental Health Perspectives 116:4 CID: https://doi.org/10.1289/ehp.116-a160.
  3. Sui GY, Liu GC, Liu GY, Gao YY, Deng Y, Wang WY, et al. Is sunlight exposure a risk factor for age-related macular degeneration? A systematic review and meta-analysis. Br J Ophthalmol. 2013;97:389–94.
  4. Lucas R, McMichael AJ. Solar and ultraviolet radiation – Global burden of disease from solar ultraviolet radiation. World Health Organization (WHO), editor. Geneva: WHO; 2006.
  5. Masili, M., Ventura, L. Equivalence between solar irradiance and solar simulators in aging tests of sunglasses. BioMed Eng OnLine 15, 86 (2016). doi.org/10.1186/s12938-016-0209-7.
  6. Young, A. R. (2006). Acute effects of UVR on human eyes and skin. Progress in Biophysics and Molecular Biology, 92(1), 80–85. doi:10.1016/j.pbiomolbio.2006.02.005.
  7. Gass JDM. Stereoscopic Atlas of Macular Diseases: Diagnosis and Treatment. Vol. 4. St. Louis, MO; Mosby; 1997:760-763.
  8. Szostakiewicz-Grabek B et al. The influence of drugs used in skin diseases on the eye organs. Pol Merkur Lekarski. 2016 Apr;40(238):269-72.
  9. Roberts, Joan E Ph.D. Ultraviolet Radiation as a Risk Factor for Cataract and Macular Degeneration, Eye & Contact Lens: Science & Clinical Practice: July 2011 – Volume 37 – Issue 4 – p 246-249 doi: 10.1097/ICL.0b013e31821cbcc9.
  10. Coroneo, Minas M.Sc., M.S., M.D Ultraviolet Radiation and the Anterior Eye, Eye & Contact Lens: Science & Clinical Practice: July 2011 – Volume 37 – Issue 4 – p 214-224 doi: 10.1097/ICL.0b013e318223394e.
  11.  Greinert R, Breitbart EW, Mohr P, Volkmer B. Health initiatives for the prevention of skin cancer. Adv Exp Med Biol. 2014;810:485–99.
  12. Behar-Cohen F, Baillet G, de Ayguavives T, Garcia PO, Krutmann J, Pena-Garcia P, et al. Ultraviolet damage to the eye revisited: eye-sun protection factor (E-SPF(R)), a new ultraviolet protection label for eyewear. Clin Ophthalmol. 2014;8:87–104.
  13. Sasaki H, Sakamoto Y, Schnider C, Fujita N, Hatsusaka N, Sliney DH, et al. UV-B exposure to the eye depending on solar altitude. Eye Contact Lens. 2011;37:191–5.
  14. Segrè G, Reccia R, Pignalosa B, Pappalardo G. The efficiency of ordinary sunglasses as a protection from ultraviolet radiation. Ophthalmic Res. 1981;13:180–87.
  15. Rahmani S, Nia MM, Baghban AA, Nazari M, Ghassemi-Broumand M. Do UV-blocking Soft Contact Lenses Meet ANSI Z80.20 Criteria for UV Transmittance?. J Ophthalmic Vis Res. 2015;10(4):441–444. doi:10.4103/2008-322X.176890.
  16. International Commission on Non-Ionizing Radiation Protection. Health Phys. 2004 Aug; 87(2):171-86.
  17. Walsh JE, Bergmanson JP. Does the eye benefit from wearing ultraviolet-blocking contact lenses? Eye Contact Lens. 2011;37:267–272.
  18. Lucas R, Michael T, Smith W, Armstrong B. Solar ultraviolet radiation: global burden of disease from solar ultraviolet radiation. Environmental Burden of Disease Series, No. 13. Geneva: World Health Organization; 2006.
Share on facebook
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on whatsapp
Share on email

Susiję straipsniai