Švietimo ekspertai: Lietuvai reikalinga integrali elektroninė mokymosi sistema

mokymosi

Vis dar išliekant neaiškiai naujų mokslo metų organizavimo tvarkai, švietimo ekspertai įsitikinę: iš anksto reikia ruoštis kombinuoto ugdymo scenarijui. Jie teigia, kad sklandžiam tokio ugdymo procesui užtikrinti reikalingas integralus technologinis sprendimas mokykloms.

Netylant kalboms apie vieningos elektroninės mokymosi sistemos kūrimą Lietuvoje, švietimo bendruomenė diskutuoja, kokia ji turėtų būti.

Padėjo išankstinis pasirengimas

Vienas iš dažniausiai įvardijamų nuotolinio ugdymo iššūkių – mokymosi proceso organizavimas skirtingose platformose. Pamokų vedimas įvairiose aplinkose ne tik blaškė moksleivių dėmesį, bet ir apsunkino mokytojų darbą. Tik mokyklos, kurioms elektroninės mokymosi sistemos jau buvo pažįstamos ne vienerius metus, nuotolinio mokslo pradžioje išvengė streso.

„Šalyje prasidėjus nuotolinio mokymosi procesui, nebuvo jokios panikos – mes jau kelis metus ruošėmės nuotolinio ugdymo galimybėms. Nuotolinis mokslas iššūkiu tapo tik tai daliai pedagogų, kurie netikėjo, kad mokymasis namuose kada nors gali tapti realybe“, – sako Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos direktorius Vaidas Bacys.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus pradinių klasių mokytoja ekspertė Rūta Filončikienė akcentuoja, kad institucijai buvo svarbu kuo greičiau pasirinkti visuotinas platformas.

„Rinkomės nuotolinio ugdymo platformą, kurią naudosime pateikdami ugdytiniams mokomąją medžiagą, bendraudami, konsultuodami, testuodami ir vertindami. Taip pat aplinkas, kurios bus reikalingos elektroninių užduočių skyrimui ar generavimui bei grįžtamajam ryšiui gauti“, – pasakoja R. Filončikienė.

Vieningos multifunkcinės sistemos idėja

Anot švietimo ekspertų, norint sumažinti chaotišką mokymosi procesą šalyje, reikalinga vieninga elektroninė sistema. Ji turėtų susieti esamus rinkoje el. švietimo produktus ir atliepti visus mokyklos bendruomenės poreikius vykdant tiek fizinį, tiek nuotolinį ugdymą. Šioje sistemoje turėtų būti tarpusavyje integruotos lyderiaujančios virtualios mokymo aplinkos, el. dienynai, elektroninio ugdymo turinio pateikimo platformos bei kiti plačiai naudojami įrankiai, su kuriais mokytojai jau yra įpratę dirbti.

R. Filončikienė mano, kad jei tokia integruota sistema egzistuotų Lietuvoje, ją naudotų visos mokyklos. Gal ne kaip vienintelį mokymo įrankį, bet kaip pagrindinį.

Daugiau nei penkerius metus mokymosi sistemas administruojančios TAMO grupės vadovas Edgaras Jasalinis teigia, kad įmonės pagrindinis tikslas – palengvinti darbą švietimo bendruomenei.

„TAMO grupė siekia vis papildyti mokymosi platformą naujomis funkcijomis ir integruoti lyderiaujančius el. švietimo sprendimus. Nuolat ieškome partnerysčių tiek su esamais mokomojo turinio, tiek kitų reikalingų elektroninių įrankių kūrėjais, kad užtikrintume kuo sklandesnį, patogesnį, laiką taupantį mokymosi procesą bei kurtume vieningą sprendimą mokyklai“, – sako E. Jasalinis.

Jo teigimu, dideliu žingsniu vieningumo link tapo partnerystė su ugdymo turinio leidėjais „TEV“, „Baltų lankų“ vadovėliai“, „Briedis“, „Didakta“. Tik prasidėjus nuotoliniam mokslui ir TAMO sistemose patalpinus leidyklų mokomąją medžiagą, jau per pirmąją savaitę ji peržiūrėta daugiau nei 0,5 mln. kartų.

Skeptiškai vertindamas vienos naujos mokymosi sistemos sukūrimo Lietuvoje galimybę, V. Bacys siūlo patiems mokytojams leisti nuspręsti, kokią dalį tokios sistemos jie norėtų naudoti savo veikloje.

„Kai kurios Vakarų Europos šalys turi sukurtas vieningas elektronines švietimo sistemas, kuriose tarpusavyje sąveikauja įvairios platformos, o mokytojai turi teisę pasirinkti: naudoti visas jos galimybes ar tik mažą gabaliuką“, – pristato V. Bacys.

Jam pritaria E. Jasalinis teigdamas, kad tikslu turėtų tapti rinkoje esančių sprendimų integravimas bei panaudojimas, o ne visiškai naujų sistemų kūrimas.

Reikalinga abipusė komunikacija

Švietimo ekspertai taip pat akcentuoja bendravimo ir grįžtamojo ryšio svarbą pamokoms vykstant nuotoliniu būdu.

„Mokymasis turi daugybę komandinio žaidimo elementų, tad pamokoms vykstant elektroninėje erdvėje, svarbu išsaugoti grįžtamąjį ryšį, socialinę sąveiką: tarp moksleivių, tarp mokytojų, mokyklos bendruomenės“, – dar vieną elektroninei mokymosi platformai reikalingą funkcionalumą pristato V. Bacys.

Jam antrina ir R. Filončikienė sakydama, kad integravus bendravimo funkciją elektroninėje mokymosi platformoje, moksleiviai galėtų bendrauti tiek su klasės draugais, tiek su dėstančiais mokytojais toje pačioje aplinkoje.

Svarbus duomenų saugumas ir konfidencialumas

Ugdymui iš mokyklos suolo persikėlus prie ekranų, patyčios taip pat persikėlė į virtualią erdvę. Prisidengę kai kurių bendravimo platformų suteikta galimybe išsaugoti savo anonimiškumą, moksleiviai įgavo laisvę tyčiotis iš klasės draugų neatskleidę savo tapatybės.

„Norėdami integruoti bendravimo funkciją savo sistemose, ieškojome patikimų partnerių, kuriems ne mažiau nei mums svarbūs saugumo ir autentifikavimo reikalavimai. Matėme, kaip mokytojams ir moksleiviams trūko tiesioginio kontakto – jau per pirmąjį mėnesį integruotą virtualių susitikimų platformą „Microsoft Teams“ išbandė daugiau nei keli tūkstančiai vartotojų“, – pristato E. Jasalinis.

Jis taip pat pabrėžia, kaip svarbu elektroninių mokymosi sistemų valdytojams užtikrinti ne tik duomenų saugumą, bet ir jautrios asmeninės informacijos konfidencialumą.

„Sistemų kūrėjai privalo imtis visų reikalingų priemonių bei užtikrinti jų sistemose esančios informacijos saugumą“, – kalba E. Jasalinis bei priduria, kad TAMO grupė atsakingai rūpinasi duomenų saugumu: kiekvienas vartotojas turi asmeninę paskyrą bei gali matyti tik savo duomenis, informaciją įmonė saugo aukščiausius saugumo reikalavimus bei TIER III standartus atitinkančiuose duomenų centruose, sistemingai daro atsargines duomenų kopijas, saugosi nuo programišių atakų.

Share on facebook
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on whatsapp
Share on email

Susiję straipsniai