Nuotolinis mokymas: rezultatai liudija mokytojų profesionalumą

TAMO

Lietuvos pedagogai koronaviruso epidemijos akivaizdoje demonstruoja neeilinį atsidavimą ir profesionalumą, teigia elektroninių mokymo sistemų valdytojai, vertindami pirmąsias nuotolinio ugdymo savaites.

Nuo nuotolinio mokymosi pradžios kovo 30 d. prie TAMO grupės sistemų prisijungė 60 tūkst. naujų vartotojų, iš kurių 5 tūkst. mokytojų. Iš viso šiuo metu šiomis sistemomis naudojasi 8 iš 10 Lietuvos mokytojų.

Pasak TAMO grupės vadovo Edgaro Jasalinio, šoktelėjęs nuotolinio ugdymo sistemų naudotojų skaičius bei jose praleidžiamas laikas rodo, kad mokytojai itin greitai prisitaikė prie naujo darbo modelio, o nuotolinio mokymosi procesas jau įgavo pagreitį.

TAMO grupės duomenys rodo, kad pedagogai darbui aukoja net ir savo laisvą laiką. Pasiruošti pamokoms prie sistemų jie pradeda jungtis net nuo 6 val. ryto, o prisijungusiųjų skaičius ima mažėti tik nuo 22 valandos. Naudojimasis sistemomis ir jose praleidžiamas laikas išaugę kartais.

„Mes matome, kad Lietuvos mokytojai be galo greitai prisitaikė prie naujosios sistemos ir atiduoda visas jėgas, kad pamokos būtų įtraukiančios ir leistų vaikams kaip įmanoma geriau įsisavinti žinias. Mokytojai į savo darbą drąsiai įtraukė ir naujus įrankius – vaizdo skambučius, susirašinėjimo platformas, skaidrių kūrimo programas“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja E. Jasalinis.

Mokytojai aktyviai išnaudoja elektroninę sistemą bendraudami su moksleiviais. TAMO dienyno platformoje per 2019-2020 mokslo metus išsiųsta 3,5 mln. žinučių, iš kurių daugiau nei 1 mln. – per karantino laikotarpį. Net septynis kartus aktyviau nei įprastai mokytojai pateikia moksleiviams užduotis elektroniniu būdu, naudodamiesi TAMO grupės elektronine mokymosi aplinka EMA. Mokytojai karantino metu joje jau pateikė kiek daugiau nei 1,5 mln. užduočių.

„Profesionalus pedagogų požiūris į savo darbą bei operatyviai įveikti nuotolinio mokymosi iššūkiai liudija, kad Lietuvos jaunąją kartą ugdo profesionalūs ir atsidavę pedagogai, neskaičiuojantys darbo valandų“, – sako E. Jasalinis.

Pasak Vilniaus „Diemedžio“ mokyklos vadovo Virgilijaus Pupeikio, didžiausiu iššūkiu tapo tai, kaip bendraujant išmaniųjų įrenginių pagalba sukurti įtraukiančią atmosferą, išlaikyti moksleivių dėmesį, išsaugoti klasės bendrystės jausmą bei norą diskutuoti.

„Reikėjo greitai perdėlioti ugdymo sistemą. Jei prieš tai nuotolinis darbas buvo naudojamas tik fragmentiškai, dabar tai tapo vieninteliu bendravimo būdu“, – sako V. Pupeikis.

Kauno rajono Karmėlavos B. Buračo gimnazijos matematikos mokytojai Sigitai Žuklijienei greitai prisitaikyti prie pasikeitusių darbo aplinkybių padėjo išankstinis pasirengimas.

„Jau penkerius metus mano moksleiviai namų užduotis atlikdavo elektroninėje užduočių platformoje, tad šalyje prasidėjus nuotolinio mokymosi procesui mums nebuvo jokio streso. Nuotolinis darbas vyksta sklandžiai su tais mokiniais, kurie jau turi susiformavusį savarankiško mokymosi įgūdį“, – teigia mokytoja.

Pasak TAMO grupės vadovo, sklandaus mokymosi proceso užtikrinimas nėra tik mokytojų užduotis. Nuotolinio mokymo sistemų vystytojai taip pat siekia vis geriau integruoti įvairias elektronines sistemas ir automatizuoti mokytojų veiksmus, kad pasiruošimas pamokoms galėtų vykti greičiau.

Daugiau naujienų apie nuotolinį mokymą skaitykite ČIA

Share on facebook
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on whatsapp
Share on email

Susiję straipsniai