Edukacinės tendencijos 2020

ugdymo tendencijos

Ketvirtosios industrinės revoliucijos pradžia sukėlė pokyčių visuose sektoriuose, neišvengiamai paveikdama ir ugdymo organizavimo procesus. Rinkos sąlygos diktuoja, jog ugdymo procesas turi būti pritaikytas nuolatiniams pokyčiams, su kiekviena diena įgaunantiems didesnį pagreitį. Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria įvairių šalių ugdymo sistemos – tas, jog pokyčiai vyksta nuolat. Tai lemia mokytojų vaidmens metamorfozes, keičia kompetencijų reikalavimus. Šalia pagrindinių atsakomybių, ugdytojas turi jausti esamų ir būsimų pokyčių pulsą ir neštis jį į klases. Tik pokyčių prigimties suvokimas, jų priėmimas, gali padėti sukurti efektyvesnę mokymosi aplinką.

Pateikiame 2020 m. ugdymo tendencijas, atspindinčias vykstančius pokyčius ir rinkos poreikius.

Technologijos įsitvirtina

Technologijų proveržis neaplenkė ir mokyklų. Kompiuteriai ir internetas keičia mokinio ir mokytojo santykį. Mokiniai šiuo metu naudoja įrankius, įgalinančius susirasti reikiamos informacijos bei žinių. Technologinių galimybių plėtimas bei internetiniai mokymosi įrankiai, aplikacijos, suteikia moksleiviams galimybių savarankiškai įgyti aukštajam išsilavinimui prilygstančių žinių, vien mokant tinkamai naudotis internetu. Ši tendencija atveria daugiau galimybių, tačiau kartu iššaukia daugiau kliūčių tradiciniam ugdymo organizavimo procesui bei ugdomoms kompetencijoms.

Silpnoji technologijų vieta – socialinių įgūdžių puoselėjimas. Mokymasis nuotoliniu būdu apsunkina galimybes įsitraukti į tradicinę socializaciją su bendraamžiais, klasiokais. Mokantis nuotoliniu būdu apribojamos galimybės ugdyti lyderystės įgūdžius, kurie išryškėja dirbant ir bendraujant natūraliai, projektų grupėmis metu.

Internetinės ugdymo platformos taip pat lemia ir mokytojų darbo metodikos pokyčius. Iššūkiu tampa išlaikyti mokinių dėmesį. Mokytojui neturint tiesioginio kontakto su moksleiviu, mažiau vidinės motyvacijos turintis mokinys gali sunkiau išmokti dėstomo kurso medžiagą.

Tačiau technologijos turi ir daug teigiamų pusių. Mokymosi procesas tampa lankstesnis. Mokiniai paskaitas gali žiūrėti tiesiogiai arba peržiūrėti jų įrašus patogiu laiku. Tai gali palengvinti ne tik moksleivių, bet ir mokytojų darbą, įgalinti lanksčiau planuoti darbo laiką.

Nuotolinis mokymas atveria platesnių galimybių ugdymo programą pritaikant skirtingo pažangumo moksleiviams. Pažangūs moksleiviai gali sulaukti daugiau mokytojo dėmesio, gauti papildomos informacijos, kad geriau suvoktų dėstomą dalyką. Fizinėje klasėje tai įgyvendinti – sudėtinga, mokytojas turi skirti dėmesio visai grupei ir tuo pačiu metu išlaikyti bendrą klasės dėmesį.

Mokymo valdymo sistemos taip pat gali palengvinti mokytojų darbą, stebint mokinių pažangą kurso eigoje. Šie įrankiai padeda matyti, kaip mokiniai įsitraukia tiesioginių vaizdo pamokų metu, kaip dažnai peržiūri vaizdo įrašus. Stebint tokius duomenis galima efektyviau atpažinti tai, ką ugdytiniams išmokti sekasi sudėtingiau ir suteikti savalaikę pagalbą.

Socialinių įgūdžių lavinimas

Analizuojant ateityje paklausių specialybių prognozes, ryškėja tendencija, kad tvarių specialybių specialistams bus keliami: kritinio mąstymo, problemų sprendimo, žmonių valdymo ir kūrybiškumo įgūdžių reikalavimai. Darbdaviai nori matyti specialistus, kurie supranta kaip priimami nepatogūs sprendimai, prisiimama atsakomybė už komandos rezultatus, turinčius lyderystės įgūdžių. Todėl ugdymo įstaigos, siekiančios tinkamai paruošti ugdytinius ateities darbams, privalo turėti šių įgūdžių lavinimo programų.

Nuotolinio mokymosi tendencija – tiesioginis iššūkis mokytojams, kuriems svarbu formuoti tinkamus ugdytinių socialinius įgūdžius, todėl ugdytojai privalo ieškoti būdų, kaip geriau subalansuoti laiką prie ekrano, ir laiką fizinėse klasėse, kuriose mokiniai, dirbdami komandomis, gali lavinti ateities specialybėms būtinus socialinius įgūdžius.

Įstaigos, kurios sugebės subalansuoti programas puoselėjančias socialinių įgūdžių lavinimą, pajaus, kad tai suteikia ženkliai didesnio konkurencingumo. Jų moksleiviai taps paklausesni darbo rinkoje, o tai didina alumni sėkmės rodiklius, kurie tampa vis svarbesniu veiksniu renkantis ugdymo įstaigą.

Mažėjantis dėmesio išlaikymas

Sparčiai tobulėjant technologijoms, kinta moksleivių gebėjimas sutelkti ir išlaikyti dėmesį. Atlikto tyrimo metu palyginami 2000 metų, kuomet prasidėjo mobiliųjų įrenginių revoliucija, ir 2015 metų dėmesio išlaikymo gebėjimai. Rezultatai rodo, kad dėmesio išlaikymo laikas sutrumpėja keturiomis sekundėmis, arba net trečdaliu – nuo dvylikos iki aštuonių sekundžių. Šis rezultatas siejamas su technologijų prigimtimi, kuomet vartotojai nuolatos stimuliuojami. Tyrimas iliustruoja ir kartų skirtumus, kuomet Z karta, užaugusi technologijų apsuptyje, turi skirtingų gebėjimų. Tyrimas atskleidžia ir dar vieną netikėtumą: tuomet, kai turinys Z kartai atrodo patrauklus, jie dėmesį gali išlaikyti net ilgiau, nei ankstesnės kartos, tačiau, jei turinys neįdomaus „atsijungia“ itin sparčiai. Kito tyrimo metu nustatyta, kad net 77 procentai jaunimo, neturėdami į ką sutelkti dėmesio, ima naudotis telefonu.

Palyginimui, tik 10 proc. vyresnių nei 65-eri m. amžiaus žmonių elgiasi taip pat.

Siekiant išlaikyti Z kartos dėmesį, turinys turi būti išpildytas vizualiai, nuosekliai pasakoti įtraukią istoriją. Šiai kartai svarbus naratyvas, ir vizualinė turinio prigimtis.

Šis dėmesio sutelkimo ir išlaikymo galimybių pokytis reikšmingas mokymo turiniui ir pateikimo būdui. Mokytojai, siekdami pagerinti ugdytinių rezultatus, turi keisti informacijos perteikimo modelį, įtraukdami daugiau vaizdinės medžiagos ir pasakodami aiškią istoriją, atspindinčią perteikiamos informacijos prasmę.

Pagalba ar mokymas?

Technologijos įgalina moksleivius pasiekti jiems aktualią informaciją savarankiškai, vos keliais prisilietimais prie ekrano. Dėl to keičiasi mokytojo vaidmuo. Mokytojas tampa nebe žinių šaltiniu, o žmogumi, kuris gali suteikti tikslingos pagalbos moksleiviui. Mokytojas ugdytinį pirmiausiai turi išmokyti efektyvių mokymosi metodų, įkvėpti meilės mokslui, padėti surasti aktualios informacijos, ją atsirinkti, sisteminti bei patarti kaip ja naudotis. Tai lemia, kad ne tik mokiniai, bet ir mokytojai ugdosi ir „įdarbina“ asmeninius problemų sprendimo ir lyderystės įgūdžius, mokosi moderuoti dialogą ir kurti komandinio darbo aplinką.

Geriausiais mokytojais taps tie, kurių moksleiviai suvoks ir perims savarankiško mokymosi iniciatyvą.

Mokymasis visą gyvenimą

Kiekviena industrinė revoliucija daro reikšmingą įtaką darbo rinkai. Prognozuojama, kad šiuo metu vykstanti ketvirtoji revoliucija gali paliesti net 50 proc. dabartinių specialybių. Norintys išlaikyti aktualias kompetencijas ir išlikti darbo rinkoje, privalo nuolat tobulėti, atnaujinti įgytas žinias ir įgūdžius. Nebėra užtikrintumo, kad kompetencijos, gautos karjeros pradžioje, išlieka aktualios iki jos pabaigos ar net vidurio.  Diplomas, gautas ugdymo institucijose, turi būti palaikomas nuolatinio žinių atnaujinimo. Tai įpareigoja ugdymo ir jas reguliuojančias institucijas, sukurti sistemą, kurioje būtų diegiamos mokymosi visą gyvenimą vertybės tiek moksleiviams, tiek pedagogams ar dėstytojams. Ugdymo procese galėtų atsirasti programų, skirtų savarankiškam moksleivių ugdymuisi pasirinktose srityse.

Straipsnio šaltinis http://www.svietimonaujienos.lt/
Autorius : Aurelijus Petrėnas

Share on facebook
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on whatsapp
Share on email

Susiję straipsniai